Sovietmečiu buvo paplitusi istorija apie tai, kad Vienos viršūnių susitikime pasimatę Nikita Chruščiovas ir Johnas F. Kennedy nusprendė susirungti bėgimo varžybose. Nenuostabu, kad jaunas Amerikos prezidentas nugalėjo vyresnio amžiaus ir gerokai formą praradusį Sovietų Sąjungos vadovą, taip įstumdamas Maskvos žiniasklaidą į sunkią padėtį.
Maskvos laikraščiai ir televizija vargiai galėjo pranešti apie šį atvejį, nes tai būtų reklama amerikiečiams ir antausis N. Chruščiovui. Todėl jie sugalvojo strategiją, kuri buvo būdinga sovietiniam įvykių nušvietimui ir kuri iš naujo atgijo Vladimiro Putino eroje.
Po N. Chruščiovo ir J. F. Kennedy lenktynių Maskvos žiniasklaida pranešė, kad sovietų lyderis „dėl savo herojiškų pastangų“ atbėgo „antras nuo pradžios“, o pūvantiems kapitalistiniams Vakarams atstovaujantis Amerikos prezidentas, nepaisant jo labai didelių pastangų, pajėgė baigti tik „antras iš galo“.
Šį savaitgalį „Vesti“ pranešimas apie Jamalos pergalę, deja, buvo toks tipinis Rusijos žiniasklaidai, kad net priminė visiems juoką keliantį seną sovietinį anekdotą. Pranešimas prasidėjo žodžiais, kad „žiūrovai skyrė pergalė Rusijai, tačiau pirmoji vieta vis tiek buvo atiduota Ukrainai“ dėl „naujų balsavimo taisyklių“ „Eurovizijos“ konkurse, kurios „leido organizatoriams koreguoti rezultatus savo pačių nuožiūra“. Tai buvo užslėpta prielaida, kad Rusija buvo apiplėšta.
„Vesti“ pranešimą tęsė pastebėjimas, kad „interneto vartotojai aktyviai komentuoja šia tema ir dauguma neslepia savo nepasitenkinimo“ dėl to, kad Rusijos dainininkas nenugalėjo, bei „vadina „Eurovizijos“ rezultatus akivaizdžiai politizuotais“ ir nukreiptais prieš Rusiją ir už Ukrainą.
Pasak „Vesti“, Jamala, dainavusi apie Krymo totorių deportavimą 1944 metais – tai viena Rusijos žiniasklaidos priemonė įvardijo ne kaip bausmę, o kaip geresnio gyvenimo paiešką (!) – laimėjo tik dėl „profesionalios žiuri balsų“. Esą, jeigu būtų paklausyta žmonių, būtų laimėjęs Rusijos atstovas.
„Vesti“ pažymėjo, kad kitų metų „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Ukrainoje, nes iš šios šalies kilusi šių metų nugalėtoja. Tačiau Rusijos žiniasklaidos priemonė tuo apsiriboti nebuvo pasiruošusi. Buvo pranešta, kad kažkas Jamalos spaudos konferencijoje norėjo sužinoti, ar ji nenorėtų surengti kitų metų „Eurovizijos“ „išlaisvintame Kryme“ (tokią formuluotę galėtų naudoti tik promaskvietiškai nusiteikęs kalbėtojas).
Jamala atsakė, kad „viliasi, kad „Eurovizija“ bus Ukrainoje“, nors pripažino „nežinanti, kur tiksliai“.
Toliau „Vesti“ prakalbo apie tolimesnius akivaizdžius mėginimus politizuoti „Euroviziją“ – Jamalai dainuojant savo dainą apie trėmimus publikoje buvo ir Mustafa Džemiljevas, pats tapęs deportacijų auka, bet jį „Vesti“ pristatė kaip „nepripažinto „Medžliso“ lyderį, kuris ieškomas pagal Rusijos išduotą orderį ir kuris rėmė energijos blokadą Kryme“.
Galiausiai žiniasklaidos priemonė padarė išvadą: „Paskelbus „Eurovizijos“ rezultatus neišvengiamai kyla klausimai: kaip šalis, turinti skylę biudžete, karą rytuose ir reguliarius neramumus sostinėje, gali surengti tokį konkursą?“
Tai naudingi klausimai, bet tik tada, jeigu juos adresuosime Maskvai, kuri turi biudžeto deficitą, pradėjo karą ir susiduria su reguliariais etniniais neramumais ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje.
