Ką žinome apie Baltarusijoje likusius „Wagner“ samdinius? Kiek realu, kad „Wagner“ gerbėjas N. Karpenkovas galėtų tapti Baltarusijos Prigožinu?
Sachaščikas: „Wagner“ samdinių Baltarusijoje liko ne daugiau nei tūkstantis
„Wagner“ samdinių Baltarusijoje liko ne daugiau nei tūkstantis. Didžioji jų dalis, kaip ir anksčiau, gyvena stovykloje, įkurtoje netoli Celio kaimo Mogiliavo srities Asipovičų rajone.
Šią informaciją transliuotojui DW perdavė Sviatlanos Cichanouskajos vadovaujamo Jungtinio pereinamojo laikotarpio kabineto atstovas gynybos ir nacionalinio saugumo reikalams Valerijus Sachaščikas. (Stebėsenos grupės „Belaruski gajun“ vertinimu, Baltarusijoje likusių PKK „Wagner“ samdinių skaičius galėtų siekti kelis šimtus.)
Pasak V. Sachaščiko, kelioms dešimtims samdinių yra išduoti Baltarusijos pasai su įrašytais netikrais vardais ir gimimo datomis, be to, jie pasirašė sutartis su Baltarusijos vidaus kariuomene. DW pašnekovas juos apibūdino kaip tokius, kurie „susiviliojo bent šiokiu tokiu stabilumu bei saugumu ir pasiryžo paaukoti pajamas“.
V. Sachaščikas įsitikinęs, kad Aliaksandras Lukašenka kažko ypatingo „Wagner“ samdiniams pasiūlyti negali: atlyginimai, kuriuos jiems pajėgi mokėti Baltarusija, gerokai mažesni už tuos, kuriuos jie buvo pratę gauti Rusijoje. V. Sachaščikas mano, kad „Wagner“ samdiniai ir toliau stengsis išvykti iš Baltarusijos.
Baltarusija tapo tarpine samdinių baze
„Baltarusija jie naudojasi kaip tarpine baze: daugelis sudarė sutartis su įvairiomis Rusijos institucijomis, kai kurie išskrido į Afriką. Baltarusijoje likusių samdinių skaičius nėra labai reikšmingas ir jokios įtakos įvykiams šalyje jie neturi ir negali turėti“, – teigia V. Sachaščikas.
Jungtinio pereinamojo laikotarpio kabineto atstovas mano, kad situacija, kurioje atsidūrė „Wagner“, yra eilinio A. Lukašenkos bandymo susikurti Rusiją išgelbėjusio taikdario įvaizdį rezultatas. Pats A. Lukašenka nieko nelaimėjo. Anot V. Sachaščiko, santykiai su V. Putinu po to tik pablogėjo, kadangi pastarasis nepakenčia, jei kas mėgina pavaizduoti esąs už jį stipresnis ir išmintingesnis, be to „Wagner“ atėjimas į Baltarusiją sukėlė didžiulę įtampą visuomenėje ir netgi šalies pajėgų priešiškumą.
Komentuodamas vidaus kariuomenės poziciją – netylančias šių pajėgų atstovų kalbas apie „Wagner“ samdinius, – V. Sachaščikas nurodo, esą tie daliniai neturi kuo labai didžiuotis, todėl „pasirinko su vagnerovcais siejamo „rusų pasaulio“ ideologiją ir dabar jaučiasi išdidūs“.
„Wagner“ samdiniai – naudingas politinis instrumentas
„Ideologiniu požiūriu, Baltarusijos valdžia dabar yra visiškai pakrikusi“, – teigia ekspertas iš Suomijos tarptautinių santykių instituto Grigorijus Nižnikovas.
Specialistas atkreipia dėmesį į Baltarusijoje gausėjančias stalinistų, juodašimčių ir V. Putino šalininkų gretas.
„Šiandieną kiekvienas renkasi tokią ideologiją, kuria nori vadovautis, na, o tam tikrai daliai Baltarusijos „dvariškių“ arba į juos panašių draugų ideologijos požiūriu „Wagner“ atrodo kaip labai simpatiška markė“, – aiškina G. Nižnikovas.
Jis taip pat pamini, kad „Wagner“ samdiniai gali praversti kaip politinis instrumentas: juk A. Lukašenkos režimas „Wagner“ samdiniais gali pasinaudoti ir treniruodamas savus silovikus, ir siekdamas įbauginti žmones per rinkimų kampanijas.
Kokie galėtų būti Kremliaus interesai?
Pasak G. Nižnikovo, tam tikro skaičiaus „Wagner“ samdinių buvimas Baltarusijoje yra parankus ir Kremliui. Kadangi beveik visi 2021 metų pabaigoje į Baltarusiją dislokuoti Rusijos pajėgų kariai dabar yra permesti į frontą, „Wagner“ likučiais V. Putinas galėtų pasikliauti kaip potencialiais koviniais vienetais, praversiančiais, jeigu įvyktų force majeure.
„Manau, kad V. Putinui svarbu dėl viso pikto turėti Baltarusijoje nors šiokias tokias pajėgas. Manau, kad jį yra apėmusi spalvotųjų revoliucijų paranoja, įsitikinimas, kad Vakarai gali nuversti bet kokią prorusišką valdžią regione“, – samprotauja ekspertas.
G. Nižnikovas abejoja, kad samdiniai galėtų mesti kokį nors iššūkį A. Lukašenkai. Jis mano, kad „Wagner“ išmoko pamoką, kurią jiems pateikė 2023 metų vasara, todėl dabar „supranta, kad, nevykdant nurodymų ir nepaklūstant aukščiausiai Rusijos valdžiai, laukia tiktai mirtis“.
Lukašenką domina „Wagner“ karinė patirtis
Istorijos mokslų kandidatė politologė Roza Turarbekova yra linkusi pritarti G. Nižnikovui.
„Nemanau, kad tie, kurie yra pasilikę Baltarusijoje, galėtų rimtai svarstyti galimybę sudalyvauti reikšmingame politiniame žaidime. Jie tokiame jau sudalyvavo ir tik per plauką liko gyvi“, – teigia ji.
Komentuodama A. Lukašenkos poziciją, DW pašnekovė nurodė, kad jį galėtų dominti „Wagner“ samdinių karinė patirtis ir gebėjimas vykdyti terorą. Pasak R. Turarbekovos, A. Lukašenka tikrai norėtų, kad „jo armija ir jo policija būtų labiau patyrusios“, nes baiminasi, kad gali pasikartoti tai, kas vyko 2020 metais.
Negana to, „Wagner“ buvimas naudingas ir ideologiniu požiūriu, priduria ekspertė – kad ir kaip atsvara demokratinei opozicijai, savo tikslu paskelbusiai Baltarusijos stojimą į ES, taip pat dėl ryškėjančios „vadinamosios integracijos tendencijos“.
„Šiuo atveju tenka kalbėti ne apie lygiateisį dalyvavimą kuriant integralią sąjungą, o apie sąjunginę valstybę, galinčią būti Rusijos imperinio projekto širma“, – patikslino R. Turarbekova.
Ar taps Karpenkovas Baltarusijos Prigožinu?
R. Turarbekova tvirtina, kad Baltarusijoje yra atkaklių „rusų pasaulio“ šalininkų, tokių kaip vidaus reikalų ministro pavaduotojas N. Karpenkovas, tikrai „galvojančių apie ateitį po A. Lukašenkos ir, žinoma, siejančių tą ateitį su Rusija“. Visgi kitaip nei žuvęs „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas, N. Karpenkovas įeina į valstybės aparatą, todėl jei tik jisai staiga pademonstruotų, kad yra bent šiek tiek nelojalus A. Lukašenkai, niekas dėl jo nerizikuotų.
V. Sachaščikas taip pat įsitikinęs, kad N. Karpenkovo titulavimas Baltarusijos Prigožinu yra aiškiausias pervertinimas.
„A. Lukašenka ypač kruopščiai atrenka kadrus, kuriems patiki vadovaujamus postus jėgos struktūrose. N. Karpenkovas neprilygsta ir negali prilygti J. Prigožinui. Jis nesiryžtų savarankiškam lošimui su aukštais statymais“, – teigia V. Sachaščikas.
Taigi, kol A. Lukašenka gyvas ir sveikas, N. Karpenkovas nepadarys ničnieko jam nepalankaus, kad ir kaip uoliai būtų įkalbinėjamas arba įtikinėjamas, mano V. Sachaščikas.
„Kita vertus, A. Lukašenkos jėgos pamažu senka, ir jeigu situacija ims keistis, labai tikėtina, kad N. Karpenkovas nuseks paskui „rusų pasaulį“ ir padarys, ką Kremlius jam nurodys“, – pridūrė DW pašnekovas.
„Nemanau, kad kam nors iš Baltarusijos jėgos struktūrų ar net iš viso Baltarusijos elito galėtu kilti noras mesti iššūkį šiai sistemai, A. Lukašenkos režimui. Visi kuo puikiausiai supranta, kad tol, kol V. Putinas valdžioje, tarp jo ir A. Lukašenkos išliks nesutraukomas ryšys“, – nurodė G. Nižnikovas.
Kita vertus, Baltarusijos elitas suvokia, kad A. Lukašenka, nors sugeba išsilaikyti valdžioje, jau nebekontroliuoja šalies taip, kaip iki 2020 metų, pastebi G. Nižnikovas.
„Dabar visi, kurie yra lojalūs Rusijai, gali žaisti savus politinius žaidimus“, – pridūrė specialistas.
DW pašnekovas mano, kad žmonės iš A. Lukašenkos aplinkos iš tiesų gali demonstruoti lojalumą Maskvai, megzti ryšius su tenykščiu elitu ir šitaip kaupti politinį kapitalą ateičiai.
„Maža kas gali atsitikti A. Lukašenkai. Todėl reikia būti pirmu eilėje“, – aiškina G. Nižnikovas.