– Dabar Amerika išgyvena tris sindromus. Tai Irako-Afganistano sindromas, kai egzistuoja bendras nenoras kištis į rimtus konfliktus, tokių veiksmų nepalaikymas iš visuomenės pusės, ideologinės motyvacijos nebuvimas. Antrasis sindromas – tai Obamos sindromas. Sakau tai ne norėdamas įgelti prezidentui, o dėl to, kad jo poziciją galima suformuluoti išsireiškimu „nereikia daryti kvailų dalykų“. Tai jo pasisakymų apie tai, kokia turi būti užsienio politika, laisvas vertimas. Trečias sindromas – JAV labai nepalanki geopolitinė situacija. Įvykiai Sirijoje ir Irake, įvykiais Sirijoje. Šie trys sindromai atima iš administracijos motyvaciją aktyviai veikti Ukrainoje. Asmeniškai statyčiau aštuoniasdešimt prieš dvidešimt, kad Amerika stengsis išlaikyti esamą padėtį.
– Tačiau, Obamos administracija patiria rimtą vidaus politikos spaudimą iš įtakingų asmenų, pasisakančių už ginklų tiekimą Ukrainai.
– Šis veiksnys politine prasme labai svarbus. Nes, norėdamas to ar nenorėdamas, tačiau Kremlius JAV stiprina „vanagų“ pozicijas. Pastaruosius šešerius metus Vašingtone valdžioje buvo „balandžiai“. Maskvoje tai pražiūrėjo. Ukrainos konfliktas ir kiti konfliktai apskritai stumia į valdžią „vanagus“ abiejose partijose, ir demokratų, ir respublikonų. Kitaip tariant, artimiausiais metais negalima tikėtis jokių JAV ir Rusijos santykių proveržių, greičiausiai, jie tik blogės.
– Vis dėlto, ar gali Baltieji rūmai po diskusijų administracijoje sutikti tiekti ginklus Kijevui?
– Gali. Įtariu, kad įvykiai, kurie gali pastūmėti Vašingtoną tiekti ginklus Ukrainos kariuomenei, gali įvykti kovą, balandį ar netgi artimiausiomis dienomis. Manau, kad tai gali būti padaryta todėl, kad iškils būtinybė apginti Baltijos valstybių – NATO narių – interesus, tačiau liūdniausia visame tame yra tai, kad konfliktas Ukrainos rytuose virsta netgi ne Bosnijos, kuris tam tikra prasme buvo išspręstas kariniu būdu, o Libano konfliktu. Konfliktu, kuris užsitęsia ilgus metus su labai neigiamais padariniais.
