Į klausimą, kokių ginklų reikėtų jo ginkluotosioms pajėgoms, kad sulaikytų tolesnę Rusijos ir jos statytinių agresiją, P. Porošenka buvo konkretus: „Mes kliaujamės viso labo 1240 raketų kompleksų „Javelin“ ir tai yra visiškai teisinga“.
Skaičius 1240 P. Porošenkai turi ypatingą reikšmę, rašo inosmi.ru. Jo teigimu, būtent tiek branduolinių galvučių Ukraina atsisakė pagal Budapešto memorandumą, kurį pasirašė kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Didžiąja Britanija ir Rusija.
„Ukraina savo noru atidavė šį branduolinį arsenalą, – pareiškė P. Porošenka. – Mainais už tai Jungtinėmis Valstijos ir Didžioji Britanija... žadėjo užtikrinti mūsų suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Palyginus su strateginiais ginklais, 1240 „džavelinų“ yra visiškas menkniekis. Tačiau Baracko Obamos administracija kol kas atsisako paremti Kijevą prieštankiniais kompleksais ar kitais mirtinais ginklais.
P. Porošenka yra dėkingas Amerikai už politinę paramą, kreditų garantijas ir mirties nesukeliančią karinę pagalbą, įskaitant šarvuotus visureigius „Humvee“, naktinio matymo žiūronus, karinius apmokymus ir kompiuterines sistemas artilerijos pabūklams, kurios užtikrina ukrainiečių pajėgoms efektyvesnę gynybą per apšaudymus.
Nepaisant tokios pagalbos, pakeisti Rusijos lyderio Vladimiro Putino poziciją šiame kare nepavyko.
Užuot padėję Kijevui primesti realią atsakomybę agresorei, Vašingtonas ir Europos šalys daro spaudimą abiem pusėms, reikalaudami iš jų veiksmų, numatytų Minsko susitarimuose – tai virtinė susitarimų, kurie buvo pasiekti per derybas Baltarusijos sostinėje ir kuriais siekiama sumažinti konflikto eskalavimą.
Pagal antrąjį protokolą, žinomą kaip „Minskas 2“, abi pusės be kitų dalykų privalo nutraukti ugnį, sukurti buferinę zoną ir atitraukti sunkiąją techniką.
„Mes laikomės nuomonės, kad Rusijos pusė Minsko susitarimų nesilaiko“, – pareiškė P. Porošenka.
Rusijos armija ir jos statytiniai Ukrainos rytuose kasdien pažeidinėja antrojo Minsko protokolo tekstą ir dvasią. Paskutinis pavyzdys: ukrainiečių pasieniečiai praėjusį savaitgalį sulaikė rusų karininką, kuris lydėjo sunkvežimį su kariniais prietaisais. Šis sunkvežimis vyko į separatistų patikrinimo postą Donecko rajone.
„Šiandien jis atskleidė savo pavardę, – sakė P. Porošenka, pirmą kartą patvirtindamas karininko laipsnį ir jo karinio dalinio vietą. – Tai reguliariosios armijos majoras, atvykęs žudyti mano šalies gyventojų“. Karinis dalinys, kuriam priklauso šis karininkas, įsikūręs Rusijos Rostovo srityje.
Be to, nuolat vyksta apšaudymai. Praėjusį sekmadienį buvo užfiksuota 70 artilerijos ugnies atvejų. Šaudoma buvo iš separatistų pozicijų. Pastaruosius du mėnesius per dieną vidutiniškai įvyksta apie 100 apšaudymų.
Tai mažiau, palyginus su tuo laikmečiu, kai kovos virte virė, pažymi P. Porošenka, tačiau „žmonės toliau kenčia. Bendras žuvusių taikių gyventojų skaičius siekia beveik 9 tūkstančius. Neįmanoma įsivaizduoti, kad tai galėjo įvykti Europos centre XXI amžiuje“.
Antrajame Minsko susitarimų protokole nieko nekalbama apie Rusijos aneksuotą Krymą. Kijeve būgštaujama, kad Vakarai ketina „išduoti“ Krymą mainais už taiką Ukrainoje. „Jeigu kas nors pasiūlytų Jungtinėms Valstijoms atsisakyti Floridos pusiasalio, tai nesuveiktų, – sakė P. Porošenka. – Tai mūsų žemės. Ar tai būtų Doneckas, ar Luhanskas, ar Krymas, jie, galų gale, bus išlaisvinti“.
Kijevas dar nėra praradęs vilties, kad Minsko susitarimai bus įgyvendinti. Šis dokumentas, P. Porošenkos teigimu, yra vertingas tuo, kad „jį pasirašė V. Putinas, o tai oficialiai reiškia tiesioginę atsakomybę už viską, kas čia vyksta“.
Tačiau Ukrainos prezidentas nepuoselėja ypatingų vilčių dėl derybų su Kremliumi ir būgštauja, kad šiuo atveju svarbiausi bus ne moraliniai ir strateginiai aspektai, glūdintys šio konflikto šerdyje, bet diplomatija – dėl pačios diplomatijos.
„Mes nereikalaujame, kad čia atvyktų britų, amerikiečių ar prancūzų kariai ir kariautų už mus. Mes tai darome patys. Darome tai savo jėgomis, mokėdami pačią didžiausią kainą – savo karių gyvybėmis, – sakė P. Porošenka, vienu momentu pradėjus trūkčioti jo balsui. – Mums tiesiog reikalinga solidarumas“.
Galiausiai Vakarams teks sumokėti už nuolaidžiavimo politiką ir savo politinį trumparegiškumą.
„Jei nesustabdysime agresoriaus, tai reikš, kad pasaulinis saugumas neegzistuoja. Bet kuriuo metu koks nors lėktuvas ar povandeninis laivas galės paleisti raketą, konkrečiai – į Jungtines Valstijas“, – teigė jis.
Tai pamoka, kurią Vakarai turėjo išmokti iš 2014 metų liepos tragedijos, kai Maskvos apginkluoti separatistai numušė keleivinį Malaizijos lėktuvą, reisu MH17 skridusį iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba praėjusį trečiadienį balsavo dėl Australijos, Belgijos, Malaizijos, Olandijos ir Ukrainos parengtos rezoliucijos, pagal kurią turėjo būti įsteigtas tarptautinis tribunolas šiam nusikaltimui ištirti. Tačiau Maskva vetavo šią rezoliuciją.
„Tai taps katastrofa pačiai Rusijai, nes taip ji pripažino savo atsakomybę. Tai viduramžiškas požiūris, barbariškas požiūris į tarptautinių ginčų sprendimą“, – teigė P. Porošenka.
P. Porošenkos teigimu, klausimas, kurį Ukrainos gyventojai nori užduoti pasauliui, skamba taip: „Jūs – barbarai, ar norite taikos?“. Kaip jaučiasi laisvos šalies vadovas šio karo sąlygomis?
P. Porošenkos atsakyme galima išgirsti vos pastebimą abejonės gaidą, tarsi kažko nepasakytų iki galo: „Manau, kad svarbiausia, jog jaučiame JAV piliečių palaikymą – labai didelį palaikymą, nepaisant to, jie respublikonai, ar demokratai“.
Tačiau viso interviu metu P. Porošenka nė karto nepaminėjo JAV prezidento vardu ir pavarde.