Baimę kursto politinė suirutė Vašingtone, trečiadienį paskatinusi prezidentą Joe Bideną pripažinti, jog jis „nerimauja“, kad JAV parama Ukrainai gali nutrūkti.
„Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Na, Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPC) susitikimą Ispanijoje.
V. Zelenskis taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Vašingtoną užgriuvusių „politinių audrų“, tačiau sakė esąs įsitikinęs, kad vis dar turi abiejų JAV partijų paramą tolesnei pagalbai. „Amerika padėjo mums ir Europai išlikti. O dabar svarbu, kad Europa nenuleistų burių laukdama, kol audra nurims“, – sakė jis.
ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos, drauge sudarančios daugumą NATO narių, yra gyvybiškai svarbios kovojančiai Ukrainai. ES ir šalys narės pažadėjo daugiau nei 100 mlrd. dolerių ilgalaikę paramą Ukrainai, įskaitant ginklų finansavimą.
JAV skyrė 43 mlrd. dolerių karinei pagalbai, Kongresas patvirtino 113 mlrd. dolerių paramą, įskaitant humanitarinę pagalbą. Tačiau naujas JAV finansavimas Ukrainai sustabdytas dėl savaitgalio susitarimo su opoziciniais respublikonais, siekiant išvengti JAV vyriausybės uždarymo.
J. Borrellis sakė, kad tokio rezultato „tikrai nebuvo tikimasi ir tai tikrai nėra gera žinia“. Jis pridūrė, kad ES tikisi, jog „tai nebus galutinė JAV pozicija“. „Ukrainai reikia Europos Sąjungos paramos (...) bet taip pat ir JAV paramos“, – sakė jis.
„Europa negali kompensuoti“
Europos pagalba Ukrainai yra svarbiausias klausimas Granadoje vykstančiame EPC viršūnių susitikime, į kurį susirinko lyderiai iš beveik visų Europos žemyno šalių, išskiriant Rusiją.
„Tikiu, kad visi lyderiai supranta riziką, jei Ukraina negaus visapusiškos paramos“, – sakė Moldovos prezidentė Maia Sandu, kurios šalis, Ukrainos kaimynė, pretenduoja įstoti į ES. Tačiau Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis, kaip ir J. Borrellis, pabrėžė, kad Europa „negali kompensuoti“ JAV pagalbos Ukrainai trūkumo. „Tai būtų neįmanoma, bet turime ir toliau remti, kiek galime“, – sakė jis.
X. Bettelis pabrėžė, kad Europa neturi jokio žodžio „JAV vidaus reikaluose“, tačiau „tikimasi, kad netrukus bus rastas sprendimas Ukrainos naudai“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad JAV finansinės paramos Ukrainai problema tėra tik „laiko“ klausimas Vašingtonui. Ji pabrėžė, kad vyksta darbas siekiant konkretizuoti pusę Ukrainai pažadėtos ES pagalbos – 50 mlrd. eurų per ateinančius ketverius metus, kad Kyjivui būtų suteiktas „nuspėjamumas ir patikimumas“.
EPC viršūnių susitikimo lyderiai sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, jog Vakarai pavargs teikti ilgalaikę paramą Ukrainai ir tai atvers jam kelią į pergalę. „Manau, Rusija nori, kad būtume pavargę“, – sakė Estijos premjerė Kaja Kallas ir pridūrė: „Turėtume jai parodyti, kad nepavargome. Turime padėti Ukrainai tiek, kiek reikės“.
Vis dėlto manoma, kad ši problema dominuos ir ES bei JAV viršūnių susitikime po dviejų savaičių Vašingtone, jame dalyvaus J. Bidenas, U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis.
Be tebesitęsiančio karo Ukrainoje, EPC viršūnių susitikimo lyderiai turi spręsti ir migracijos problemą. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Italijos premjerė Georgia Meloni ypač siekia, kad būtų užkirstas kelias laivais į Europą plūstantiems prieglobsčio prašytojams, o Lenkija grasina vetuoti naująjį ES migracijos paktą.
