Bet kai Vašingtonas vis griežčiau perspėja, kad įmanomas ir karinis sprendimas, Amerikos teritorijos pirmą karą po Šaltojo karo ima rengtis tam, kas atrodė neįmanoma – atlaikyti branduolinį smūgį.
Nepaprastųjų situacijų agentūra kitoje Amerikos pusėje dorojasi su uraganų padariniais, bet Havajuose ėmė rengtis ugnies uraganui. Požeminiame centre visą parą budi bent du pareigūnai, pasirengę branduoliniam smūgiui iš Šiaurės Korėjos.
„Laikas nuo paleidimo iki smūgio – 20 minučių. Apytiksliai. Penkias minutes užtruks aptikti, įvertinti, nustatyti, kur kris, ir su mumis susisiekti. Vadinasi, turim 15 minučių. Taip ir rengiamės“, – sako JAV nepaprastųjų situacijų agentūros Havajų administratorius Vernas Miyagis.
Šiaurės Korėja liepą pirmą kartą išbandė dvi tarpžemynines balistines raketas – neaišku, ar jos iš tiesų gali nuskrieti 12 tūkst. kilometrų, kaip teigia režimas, ir juolab ar gali nesubyrėti, grįždamos į atmosferą su branduoliniu ginklu.
Bet idiliški Havajai jau gali būti pasiekiami.
Ir nors yra pripratę prie bandomų sirenų, skelbiančių apie gamtos pavojų, jau nuo lapkričio gali išgirsti ir apie ataką įspėjantį kaukimą, kokio negirdėjo nuo Šaltojo karo.
„Vis dar kalbėčiau telefonu, ir, kai jie sakytų, kad Havajams kilo pavojus, Nancy nurodyčiau skelbti aliarmą. O pats tučtuojau paleisčiau pavojaus aliarmą. Taigi mes dviese tuos du esminius perspėjimus sugebėtume iškart įjungti“, – teigia JAV nepaprastųjų situacijų agentūros darbuotojas Thomas Colwellas.
Agentūros atstovas neseniai susitiko su Havajų gyventojais – sakė, kad iki 15 tūkst. žūtų. Bet dar daugiau išgyventų.
„Jei mums smogs, daug kas išgyvens. Todėl turime toliau planuoti, kaip jais pasirūpinti, gyvaisiais, kol atvyks pagalba“, – tikina V. Miyagis.