Tai reiškia posūkį dviem nesutariančioms NATO kaimynėms, nuo seno įsivėlusioms į nuolatinius ginčus dėl jūrų sienų ir tyrinėjimo teisių ginčytinose Egėjo jūros ir rytinės Viduržemio jūros dalyse.
Graikijos ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „sutarė, kad pastaraisiais mėnesiais susidaręs teigiamas dvišalių santykių klimatas naudingas abiem šalims ir tai reikia tęsti“, sakoma abiejų vadovų biurų pranešime. Kitas derybų ratas numatytas Salonikuose rudenį, sakoma pranešime.
R. T. Erdoganas ir K. Mitsotakis, abu perrinkti atitinkamai gegužę ir birželį, surengė valandos trukmės susitikimą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kuluaruose.
„Esame atsargiai optimistiški, kad galime atversti naują puslapį“, – po susitikimo žurnalistams sakė K. Mitsotakis. „Abipusiais geros valios gestais galime numalšinti būsimos įtampos šaltinius“, – sakė jis ir pridūrė „neturįs pagrindo abejoti R. T. Erdogano nuoširdumu“, nors pabrėžė, jog Turkijos lyderio „posūkį“ nuo ankstesnio agresyvaus tono galima interpretuoti ir kaip „prisitaikymą prie tikrovės“.
R. T. Erdoganas Stambule surengė susitikimą su K. Mitsotakiu 2022 m. kovą, bet vėliau santykiai pašlijo, ypač tada, kai Turkijos lyderis apkaltino Graikiją „okupuojant“ Egėjo jūros salas, kurių statusas nustatytas pokario sutartimis, bei perspėjo, kad Turkijos ginkluotosios pajėgos gali „ateiti per naktį“ ir „padaryti tai, kas būtina“.
Spalį per susitikimą Prahoje jiedu susipyko R. T. Erdoganui pareiškus, kad Atėnai provokuojančiais veiksmais didina įtampą regione. Tuo metu R. T. Erdoganas tvirtino, kad K. Mitsotakis išėjo iš neformalaus Europos viršūnių susitikimo vakarienės.
Vis dėlto vasarį retorika sušvelnėjo, kai Graikija pasiuntė gelbėjimo komandas po stipraus žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Tuometinis Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendias buvo pirmasis Europos ministras, po žemės drebėjimo apsilankęs Turkijoje.
„Mums strategiškai nėra naudinga, kad Turkija nesutaria su Vakarais, ES ir Jungtinėmis Valstijomis“, – trečiadienį žurnalistams sakė K. Mitsotakis. Jis pripažino, kad bendradarbiavimas po žemės drebėjimo lėmė „daug psichologinių pokyčių Graikijos ir Turkijos santykiuose“.
Abiejose šalyse tai vadinama „žemės drebėjimo diplomatija“, ji padėjo ir 1999 m., kai per vieną mėnesį Turkiją ir Graikiją supurtė du pražūtingi žemės drebėjimai. Šalių santykiai atšilo, nors prieš trejus metus NATO sąjungininkės vos nepradėjo kariauti dėl negyvenamos salelės Egėjo jūroje.
