Tokią nuomonę Christophas B. Schiltzas išdėsto savo straipsnyje „Putino įtampos atslūgimo signalai – tai tik šaltas išskaičiavimas“, išspausdintame vokiečių laikraščio „Die Welt“ tinklalapyje.

Geros naujienos iš Ukrainos: Kremliaus vadovas V. Putinas nuo sienos atitraukia 17 tūkstančių karių. Prorusiški separatistai pagaliau leidžia prieiti prie Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos vietos. Artimiausiu metu Rusija, greičiausiai, atnaujins birželį nutrauktą dujų tiekimą. Ukrainos rytuose mūšiai rimsta, paliaubos – trapios, bet galioja. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po kelis mėnesius trukusio ledynmečio periodo prabilo apie santykių perkrovimą („Resert 2.0“). Maskva ryžosi nusileisti? Galime su palengvėjimu atsikvėpti? Ne. Niekšingas V. Putino pingpongas su Vakarais tęsiasi.

Tai, kas dabar atrodo vilties prošvaiste, tėra tik tarpinis etapas, šaltas išskaičiavimas – Rusijos autokratas sumaniai manevruoja tarp eskalavimo ir deeskalavimo taip, kaip jam naudinga.

Maskvos sumetimuose dabartinis prioritetas – šiek tiek „sumažinti įtampą“. Visa tai – ne be priežasties. V. Putinas mėgina grįžti į tarptautinę sceną. Tramplinu taps forumas „Azija-Europa“, kuris šiandien, spalio 16 dieną, vyksta Milane (Italija), o paskui lapkričio mėnesį Brisbane (Australija) vyks dvidešimties ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių šalių viršūnių susitikimas. Be to, lapkričio 2 dieną numatyti rinkimai, nepaisant Vakarų ir Kijevo pasipriešinimo, turi praeiti kaip įmanoma ramiau. Trečia, V. Putinas mėgina palaužti europiečių sankcijų frontą ir pasukti sankcijų spiralę. Yra pakankamai ES šalių – Italija, Suomija ar Austrija – kurios skeptiškai nusiteikusios sankcijų prieš Maskvą atžvilgiu.

Rublis toliau laisvai krenta

Nepaisant to, ES pavyko pademonstruoti retą vienybę ir sudaryti kruopščiai subalansuotą sankcijų režimą, kuris Rusijai stipriai kenkia. Rublis toliau laisvai krenta, kapitalo nutekėjimas šiais metais pernelyg didelis – iki 120 mlrd. dolerių (327 mlrd. litų). Infliacija siekia apie aštuonis procentus, stambios valstybinės korporacijos ir svarbūs bankai atkirsti nuo Vakarų kapitalo rinkos, o naujų naftos telkinių įsisavinimas tapo neįmanomu. Maskva nori suteikti valstybinę paramą nukentėjusioms kompanijoms ir plėšia Rusijos piliečių pensijų fondus. Visa tai byloja apie sudėtingą finansinę situaciją. Kita vertus, iki Rusijos ekonomikos žlugimo dar toli. Tačiau Vakarų sankcijos buvo veiksmingos. Be jų paliaubų susitarimo Ukrainos rytuose nebūtų buvę.

Tačiau sankcijos visiškai nepakeitė pagrindinio V. Putino kurso Ukrainoje. Prorusiškiems separatistams toliau tiekiami ginklai. Rusijos kariuomenė su tankais vis dar Ukrainos rytuose. Specialiosios paskirties pajėgos iš Maskvos toliau konsultuoja separatistus. Rusijos kariai ir toliau neteisėtai kerta Ukrainos sieną.

Europiečiai turi saugotis, kai dabar yra požymių, kad įtampa sumažėjo, atsargiai galvoti apie gniaužtų atleidimą. Sankcijos – vienintelė priemonė, kuria Vakarai gali atremti Rusijos agresiją. Tai vienintelis būdas daryti spaudimą Kremliaus vadovui, juo labiau, kad Maskvos požiūriu, rusai susidūrė su ekonominiais sunkumais dėl stipriai kritusios naftos kainos. Vakarų karinė galia Maskvos visiškai negąsdina, mat Kremlius žino, kad aljansas nesiims veiksmų net ir tuo atveju, jeigu Rusija toliau savinsis svetimas teritorijas. V. Putinas NATO nebijo.

V. Putino doktrinoje niekas nepasikeitė

Kaip toliau vystysis Ukrainos konfliktas? Tai bus visiškas chaosas: vilties ir nusivylimo akimirkos, destabilizacijos ir minimalių nuolaidų mišinys. Taigi, artimiausiu metu gali atsirasti buferinė zona, kurios reikalavo Vakarai. Taip pat galimos naujos V. Putino ekonominės bendrijos (Eurazijos Sąjungos) ir ES derybos. Tačiau visa tai V. Putino doktrinoje nieko nekeičia.

Ukrainoje tęsiasi mūšiai
Ji turi nepajudinamą atspirtį. Pirma, Maskva niekada neleis sau prarasti Ukrainos gynybos ir vidaus politikos kontrolės. Antra, Rusija palaikys separatistus Ukrainos rytuose ir toliau dislokuos savo kariuomenę Ukrainoje ir pasienyje. Trečia, V. Putinas įšaldys konfliktą Ukrainos rytuose ir faktiškai ateityje kontroliuos šias sritis – taip pat, kaip tai nutiko Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Netgi gresiančios naujos dar griežtesnės sankcijos iš Briuselio ir Vašingtono nieko nepakeis.

Europos Sąjunga jau seniai susitaikė su Krymo aneksija, net jeigu ji iš pareigos viešai tvirtina priešingai. ES netgi susitaikys su rytų Ukrainos situacija, kad tik turėtų galimybę vėl greitai grįžti prie „normalių“ santykių su V. Putinu. Vakarų politinio elito požiūriu, Maskva pernelyg svarbi, kad galima būtų ilgai užsiimti su rytų Ukraina. Rusija reikalinga kaip dalykinis partneris Jungtinėse Tautose ar kovoje su islamo fundamentalizmu.

Vadinasi, keliantys pasipiktinimą tarptautinės teisės pažeidimai Ukrainoje nesulauks rimtesnių pasekmių nei laikinas santykių atšalimas? Nors tai skamba ciniškai, tačiau taip ir bus. Laipsniškas rytų Ukrainos perėjimas į Rusijos įtakos sferą nenumaldomai tęsiasi – po faktinio Luhansko ir Donecko autonominių respublikų pripažinimo rugsėjo viduryje pasirašytoje Minsko sutartyje, lapkričio 2 dieną rytų Ukrainoje įvyksiantys rinkimai taps kitu žingsniu kelyje į faktinę nepriklausomybę. Šis procesas negrįžtamas.

Lieka neaišku, kaip toli eis V. Putinas. NATO šalies Rytų Europoje ar Baltijos valstybių destabilizavimas mažai tikėtinas. Juo labiau, visiškai įmanomas tolimesnis Rusijos kontrolės plitimas į Ukrainos rytines ar pietrytines teritorijas bei naujo teritorinio vieneto pavadinimu „Novorosija“ suformavimas. Maskvos požiūriu, tam yra nemažai svarbių priežasčių energetikos politikos, techninio aprūpinimo ir gynybos sferose. Konfliktas Ukrainoje tęsis metų metus. Gresia didelis pavojus, kad mes kada nors prie to priprasime. Racionalu, kad Berlynas nukėlė „Peterburgo dialogą“. Jis vistiek neturi jokios prasmės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (777)