„Pastebime, kad daugėja sankcijų pažeidimų ar apėjimo atvejų. Sankcijos priimamos ES lygiu, tačiau įgyvendinamos valstybėse narėse, kuriose yra daug skirtumų. Kai kuriose valstybėse numatoma baudžiamoji atsakomybė, kitose – ne“, – sako derybinės grupės narė, Nyderlandų europarlamentarė Sophie in‘t Veld.
ES sankcijos gali apimti lėšų įšaldymą, draudimą keliauti, ginklų embargą, taip pat apribojimus įvairiems verslo sektoriams. Europarlamentarė atkreipia dėmesį, kad nors sankcijos priimamos ES lygiu, jų įgyvendinimas valstybėse narėse yra skirtingas, nevienodai vertinamas ir pats sankcijų pažeidimas bei su tuo susijusios bausmės.
Naujuoju įstatymu sankcijų pažeidimai įvardijami konkrečiai, pavyzdžiui, kaip lėšų neįšaldymas, draudimo keliauti ar ginklų embargo nepaisymas, lėšų pervedimas sankcionuojamiems asmenims arba verslo ryšiai su sankcionuojamų šalių valstybinėmis bendrovėmis. Finansinių paslaugų ar teisinių konsultacijų teikimas taip pat bus traktuojamas kaip sankcijų pažeidimas ir laikomas nusikaltimu.
Bausmės numatomos ir už sankcijų apeidinėjimą. Pavyzdžiui, nusikaltimu bus laikomas lėšų, kurios turėtų būti įšaldytos, slėpimas ar pervedimas, taip pat tikrųjų turto savininkų dangstymas. Atkreipiamas dėmesys, kad humanitarinė pagalba ar svarbiausių žmogaus poreikių užtikrinimas nebus laikomi sankcijų pažeidimais.
Pasak Sophie in‘t Veld, nauja tvarka leis struktūriškiau užtikrinti sankcijų įgyvendinimą.
„Nors priimami sankcijų paketai, kai kurios valstybės narės nėra ambicingos ir užsimerkia prieš sankcijų apeidinėjimą ir pažeidimus. Negalima įstatymais apibrėžti blogų intencijų, tačiau šis aktas tai apriboja, mažėja teisinių spragų bei užtikrina, kad tarp valstybių narių būtų daugiau bendradarbiavimo. Taip pat yra straipsnis, kuriame numatoma galimų silpnų vietų įvardijimas.
Tai apsunkins galimybes sankcionuojamiems žmonėms ir juridiniams asmenims naudotis palankesnėmis valstybių teisinėmis sistemomis. Nenorime matyti sankcionuotų asmenų vaikštančių ar slidinėjančių per atostogas Europoje, apsipirkinėjančių Paryžiuje, užsiimančių čia savo finansiniais verslais. Norime panaikinti kuo daugiau spragų,“ – teigia Sophie in‘t Veld.
Už sankcijų nevykdymą – įkalinimas
Teigiama, kad bausmės už sankcijų nevykdymą ar apeidinėjimą gali turėti atgrasomąjį poveikį. Visose valstybėse narėse numatoma maksimali bausmė – laisvė atėmimas iki penkerių metų. Įmonėms pažeidus ar apėjus sankcijas, teisėjams sudaroma galimybė paskirti pinigines bausmes, tačiau valstybės narės galės rinktis – leisti skirti maksimalią baudą, siekiančią įmonės metinę apyvartą, ar bausmė bus paremta nustatyta maksimalia suma.
„Kai kuriose valstybėse bus nustatyta suma, kai kur bus skiriamas procentas. Daug diskutavome, ar ir aplaidumas turėtų būti kriminalizuojamas. Mums pavyko susitarti bent dėl minimalios sistemos, kai valstybės narės paskirs institucijas, atsakingas už vykdymą bei koordinavimą“, – sako Sophie in‘t Veld.
Bausmės šalyse iki šiol skyrėsi, todėl esą buvo galima pasinaudoti valstybėmis narėmis, kurios teisėsaugos galimybės buvo mažesnės.
„Manoma, kad labai svarbu nusiųsti žinią mūsų draugams Ukrainoje, kad sankcijos taikomos ne tik rusams, bet ir kitų tautybių asmenims. Norime užtikrinti, kad sankcijų pažeidimo ir apėjimo kriminalizavimą bei galėti konfiskuoti turtą įvairiais atvejais“, – teigia europarlamentarė.
Įstatymą formaliai dar patvirtinus Europos Tarybai, savo teisės aktus valstybės narės turės pritaikyti per metus.
