Centrinė Europa pripratusi prie politinių žemės drebėjimų, tačiau retai pasitaikydavo, kad jie grasintų tvarkai tiek, kiek pastarosiomis dienomis. Kanclerei Angelai Merkel traukiantis iš kaimyninės Vokietijos politinės arenos, pastarosios permainos Europos Sąjungos galiniame kieme gali pasirodyti svarbesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Seisminė padėtis ypač sudėtinga Austrijoje, kur kancleris Sebastianas Kurzas atsistatydino dėl korupcijos skandalo. Jis neigia visus jam pareikštus kaltinimus ir vis tiek išsaugos politinę įtaką, tačiau ši nesėkmė bus lemiama jo karjerai.
Rinkimai kaimyninėje Čekijos Respublikoje sudavė netikėtą smūgį milijardieriui ministrui pirmininkui Andrejui Babišui, kuris dabar deda visas viltis į sergantį prezidentą, galintį jam padėti kurį laiką išsilaikyti valdžioje.
Lenkijoje daugiau nei 100 000 žmonių savaitgalį išėjo į gatves – demonstracija prieš Varšuvos vadovybę buvo surengta po to, kai teismo sprendimas sukėlė naujų abejonių dėl šalies įsipareigojimo likti ES nare. Vyriausybė visa tai pavadino „melagienomis“, tačiau stebina jau vien tai, kad toks klausimas apskritai keliamas (Lenkija yra didžiausia grynoji ES pinigų gavėja).
Visa tai – prastos naujienos Vengrijos Viktorui Orbanui, populistiniam regiono lyderiui, nuo sugrįžimo į valdžią 2010 m. atrodžiusiam nepajudinamu.
Opozicinių partijų grupė šiuo metu renka savo lyderį, kuris galėtų laimėti rinkimus kitąmet. Pagrindinė nuomonių apklausa rodo, kad V. Orbano „Fidesz“ praranda populiarumą ir atsilieka.
Pastaraisiais metais vienas iš skiriamųjų Europos politikos bruožų buvo giluminis susiskaldymas tarp buvusių vienybės puoselėtojų Vakaruose ir vis labiau atskalūniškų buvusių komunistinių valstybių Rytuose – visų pirma, Lenkijos ir Vengrijos, kurioms kartais antrina Čekija.
Tačiau Austrija taip pat suvaidino savo tradicinį vaidmenį, bandydama vienu metu užsėsti dvi kėdes. 35-erių S. Kurzas, jauniausias Europos lyderis, iki šiol žygiavo populistinio judėjimo – apėmusio ES po pabėgėlių krizės, „Brexit“ ir Donaldo Trumpo iškilimo – priešakyje ir teikė paramą Lenkijos ir Vengrijos lyderiams.
Nors pandemija galėjo paskatinti populistinius lyderius, panašu, kad ji taip pat sudrebino žemę jiems po kojomis. Tas pats vyksta ir toliau į rytus. Bulgarijoje per mažiau nei metus rengiami treti visuotiniai rinkimai, o Rumunija išgyvena užsitęsusią krizę ir ieško 10-ojo premjero per dešimtmetį, kovodama su didžiausiu koronaviruso protrūkiu nuo pandemijos pradžios.
Trumpai apžvelkime, kas šiuo metu dedasi visose minėtose šalyse.
Austrija
S. Kurzo pasitraukimas greičiausiai nebus apraudotas į vakarus nuo Vienos. Jo antiimigracinis nusiteikimas kėlė rūpesčių A. Merkel, be to, jis apkartino blokui gyvenimą tada, kai reikėjo, kad visos šalys kartu prisidėtų prie pandemijos atkūrimo fondo – kita vertus, jis bent nepagrasino jo vetuoti, kaip padarė Lenkija ir Vengrija.
Negalima atmesti ir jo sugrįžimo galimybės. S. Kurzas lengvai atsitiesė po 2019 m. skandalo, kuris užbaigė jo ankstesnį darbą vyriausybėje. Be to, jis pasiūlė į savo vietą sąjungininką, užsienio reikalų ministrą Alexanderį Schallenbergą, siekdamas ir toliau daryti politinę įtaką. Tačiau jo dar laukia kova.
Prokurorai įtaria jį ir devynis kitus asmenis už mokesčių mokėtojų lėšas bulvariniuose leidiniuose rengus sumanipuliuotas nuomonės apklausas, kurios palengvino jo atėjimą į valdžią. Teisminiai procesai gali užtrukti metų metus.
Nutekintos tekstinės žinutės, kuriose matyti paniekinantys komentarai kitų Liaudies partijos narių atžvilgiu, paskatino įtakingus grupės regiono lyderius atsiriboti nuo S. Kurzo.
Čekijos Respublika
Padėtis Čekijos Respublikoje dar nestabilesnė. Stebinantis 67-erių metų A. Babišo pralaimėjimas rinkimuose užbaigia septynerius jo politinio dominavimo metus, pažymėtus nuolatiniais išpuoliais prieš Europos institucijas ir žiniasklaidą. Jo sąjungininkas, prezidentas Milošas Zemanas, gali bandyti dar kelias savaites ar net mėnesius užlaikyti chemijos ir žemės ūkio produktų magnatą dabartiniame poste, tačiau panašu, kad bendram poros valdymui ateina galas.
Reikalus dar labiau apsunkino tai, kad M. Zemanas buvo skubiai nugabentas į ligoninę netrukus po to, kai sekmadienį surengė pirmąjį porinkiminį pokalbį su A. Babišu. Tuo tarpu penkios partijos, bendromis jėgomis laimėjusios daugumą, pasižadėjo nuversti A. Babišą, kuris taip pat yra įsivėlęs į seną kovą su Europos Komisija dėl interesų konfliktų ir ES lėšų nukreipimo į savo žemės ūkio produktų konglomeratą.
Vengrija
Dėl savo kraštutinių nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas vieną po kito prarado visus ES sąjungininkus ir palaikė A. Babišą Čekijos kampanijos metu. Tuo tarpu S. Kurzas buvo vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, pritariančių karštai antiimigracinei Vengrijos lyderio pozicijai.
Pirmą kartą susivienijusi Vengrijos opozicija nukreipė jėgas prieš valdančiąją partiją, sutelkusi rinkėjus per pirmą kartą šalyje vykusius išankstinius rinkimus, rodo pirmadienį paskelbta apklausa.
Tai paskatino 58-erių metų V. Orbaną sumažinti rinkimų metų išlaidas, be kita ko, pasiūlant 2 milijardų dolerių dydžio mokesčių permokos grąžinimą, padidinant atlyginimus bei pensijas.
Lenkija
72-erių metų partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis kadaise pasižadėjo Lenkijoje atkurti tai, ką V. Orbanas vadina „neliberalia demokratija“, ir daugelį metų triūsė prie šio projekto. Tačiau dabar kyla klausimas, ar Varšuvos vadovybė nenuėjo per toli.
Vyriausybė apkaltino opoziciją, kad ši per didžiausius šių metų protestus skleidė „melagieną“, paneigdama teiginius, esą ministrai planavo išvesti tautą iš ES. Sekmadienį Varšuvoje protesto metu opozicijos lyderis ir buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas apkaltino „Teisę ir teisingumą“ kenkiant Lenkijos narystei.
Demonstracijas visoje šalyje pakurstė praėjusią savaitę priimtas aukščiausiojo teismo sprendimas, pagal kurį Lenkijos konstitucija turi viršenybę prieš kai kuriuos ES įstatymus.
Valdančiosios partijos paskirtų teisėjų sprendimas nusmukdė ir taip įtemptus Lenkijos santykius su ES iki žemiausio lygio ir grasina nuskandinti 36 milijardus eurų, kuriuos šalis tikėjosi gauti iš bloko pandeminės pagalbos fondo.
