Europoje politinis kraštovaizdis keičiasi iš esmės: ekspertai stebi nerimą keliančius ženklus

„Pasižvalgykite po Europą – šiaurę, pietus, rytus ir vakarus – ir pamatysite, kad įvairios kraštutinių dešiniųjų partijos – nostalgiški nacionalistai, populistiniai nacionalistai, ultrakonservatoriai su neofašistinėmis šaknimis ir kitos – išgyvena žymų atgimimą“, – mano „BBC Europe“ redaktorė Katya Adler. Iš tiesų – tokių partijų iškilimą galima matyti nuo Suomijos iki Prancūzijos, Vokietijos, Italijos. Kodėl taip ir yra ir kokią grėsmę kelia politikos stabilumui Europoje?

Lenkijos rinkimai laukia jau šį rudenį, nors didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje – rinkėjai prie balsadėžių nacionaliniuose rinkimuose trauks tik 2025 m., jau dabar šioje valstybėje pastebimi nerimo ženklai.

Be to, kitais metais laukia Europos Parlamento rinkimai, kurie į Briuselį gali sutraukti nemažai euroskeptiškų politikų iš įvairių Senojo žemyno valstybių. Todėl kyla klausimas – kur link linksta Europos politika ir, ar joje lieka vietos tradicinėms partijoms? O gal jų vietą užims kraštutinių politinių jėgų atstovai?

Vokietijoje stiprina pozicijas

Nelegalios imigracijos mastai sparčiai auga, ekonomika yra silpnoka, o dėl karo Ukrainoje sąmokslų malūnas dirba visu pajėgumu. Šie įvykiai iškėlė kraštutines partijas į naujas aukštumas, o kai kuriose šalyse ir į vyriausybę. Todėl baiminamasi, kad Europos politinis kraštovaizdis tektoniškai pasikeis į dešinę. Italijos Giorgia Meloni „Italijos broliai“ jau yra valdžioje, o Prancūzijos Nacionaliniam susivienijimui trūksta tik vieno procentinio punkto, kad apklausose taptų pagrindine šalies partija.