23 straipsnių
Turiu pusamžį draugą, kuris turi viską materialaus, ko tik širdis geidžia ir apie ką galėtų tik pasvajoti 45 metus be pertraukų sunkų fizinį darbą dirbantis žmogus. Tačiau, kaip dažniausiai ir būna tokiais „sėkmės“ atvejais, mano draugui trūksta pagrindinio laimės elemento – savo svarbos pajautimo. ...
Nuo pat 2004 metų Prezidento rinkimai Lietuvoje sutapdavo su Europos Parlamento (EP) rinkimais. Vienintelė išimtis buvo 2009 metais, kai EP rinkimai turėjo būti rengiami kartu su Prezidento rinkimų antruoju turu, bet Dalia Grybauskaitė laimėjo jau pirmajame.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad parlamentinės partijos tartis dėl gynybos susitarimo atnaujinimo turėtų tik tuo atveju, jeigu yra realių perspektyvų atrasti konsensusą. Kitu atveju, pasak jo, net neverta imituoti proceso.
Kitąmet Seime turėtų prasidėti diskusijos dėl to, ar reikia didinti finansavimą gynybai, ir jei reikia, tai kaip. Viena iš idėjų – įvesti gynybos mokestį. Dalis politikų tokį siūlymą vertina skeptiškai, kiti apskritai sako nežinantys, ar Lietuvai tikrai reikia didesnio gynybos biudžeto.
Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią tikimybę juos laimėti toliau turi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tai rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu lapkričio 9–19 dienomis atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa.
Iki Seimo rinkimų liko mažiau negu metai. Žinoma, visos prožektorių šviesos į juos nukryps dar negreitai – dabar visą dėmesį pasiglemžia penkiais mėnesiais anksčiau vyksiantys Prezidento rinkimai.
Žmonės iš šios Vyriausybės nieko nebesitiki, menksta pasitikėjimas partijomis – tik dvi gali būti tikros, jog pateks į Seimą, prastos naujienos demokratų lyderiui Sauliui Skverneliui. Tokias išvadas padarė ekspertai vertindami Delfi užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo 18–26 dienomis atlikto...
Šalyje jau kelintus metus Teisingumo ministerija fiksuoja partijų narių skaičiaus mažėjimą arba, perfrazuojant žinomo rašytojo Jono Avyžiaus romano pavadinimą, regis, stebime partijų tuštėjimo metą.
Politinės partijos yra naudingos. Taip, remiantis nuomonių apklausomis, jomis pasitikima mažiausiai tarp visų institucijų (koks atsilikimas nuo pasitikėjimo ugniagesiais!). Tačiau be partijų mes neturėtume nei politinės konkurencijos, nei demokratijos.
„Pasižvalgykite po Europą – šiaurę, pietus, rytus ir vakarus – ir pamatysite, kad įvairios kraštutinių dešiniųjų partijos – nostalgiški nacionalistai, populistiniai nacionalistai, ultrakonservatoriai su neofašistinėmis šaknimis ir kitos – išgyvena žymų atgimimą“, – mano „BBC Europe“ redaktorė Katya ...
Likus metams iki Lietuvos Prezidento rinkimų, pats laikas mesti šalin sektantišką požiūrį, smulkmeniškumą, mitus bei prietarus ir būtina pradėti kalbėti apie šios valstybės likimą iš esmės. Yra terminas „negrįžimo taškas“. Jis reiškia tašką arba ribą, nuo kurios prasideda negrįžtamas procesas. Šis t...
Jeigu dar negirdėjote, tai per artimiausias dienas išgirsite – kitą savaitę vyksiantis balsavimas dėl Civilinės sąjungos įstatymo gali lemti ne tik valdančiosios koalicijos išgyvenimą, bet ir Laisvės partijos. O gal ir apskritai liberaliosios krypties išlikimą Lietuvoje.
Sovietinėje sistemoje viskas buvo gana aišku. Viskam vadovavo partija, rinkimai būdavo butaforiniai – greičiau rinkimų imitacija. Tačiau sistema labai kruopščiai atrinkdavo kadrus tiek valstybės, tiek ir ūkio valdymui. Visa tai buvo vadinama nomenklatūra.
Reitingai rodo, kad artėjantys rinkimai socialdemokratams (LSDP) bus pakankamai sėkmingi, sako Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis. Bet, anot jo, šiai partijai gali būti itin sunku suformuoti koaliciją.
Lietuvos žmonės nemyli politikų, nepasitiki politinėmis partijomis ir jų šventove Seimu. Balandį vykdyta bendrovės „Vilmorus“ apklausa rodė, kad tik 7 proc. apklaustųjų pasitiki partijomis, o jomis nepasitiki 59,2 proc. Seimu pasitiki 10,8 proc. ir nepasitiki 59,4 proc., Vyriausybe pasitiki 16,9 pro...
Jeigu politinės partijos dėl ko nors susitaria, tai turėtų prilygti ilgalaikiam papildomo gėrio kūrimui. Tuo tarpu gyvenimo praktika rodo, kad partiniai susitarimai tėra trumpalaikės partinės viešųjų ryšių kampanijos.
Gegužės 7 d. Visagino gyventojai dar kartą keliaus prie balsadėžių ir rinks savivaldybės merą, tačiau didžiosios šalies partijos jau strateguoja ir pradeda pasiruošimą 2024 m. rinkimų maratonui.
Nors Lietuvos politinis gyvenimas verda savo standartiniu ritmu, kur parlamentiniai pasipešiojimai ar mikroniniai reitingų (niekada nepataikančių atspėti tikrovės) pokyčiai yra kasdienybės rutina, už kurią, atrodo, šalies gyvenime nėra nieko svarbiau, vis dėlto pastarosiomis savaitėmis yra prasidėję...
Nuo pat 2020 m. Seimo rinkimų Lietuvoje nevyko joks visą šalį apimantis balsavimas. Šie savivaldos rinkimai atidaro maratoną. 2024 m. vyks Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai. Kyla natūrali pagunda mėginti iš savivaldos rinkimų rezultatų išskaityti tai, ko laukti šio maratono metu, ypač...
Nors savivaldybių rinkimų pirmojo turo rezultatai, regis, išnarstyti po kaulelį, vis tik atsakymo į tai, kaip jų rezultatai gali paveikti (ir ar paveiks) Prezidento, o ypač Seimo rinkimus, kurie ir yra svarbiausi mūsų politinėje sistemoje, nėra. Todėl, geriausiu atveju, jų prognozuojamas poveikis ar...
