Sekmadienį visoje Turkijoje vyko rinkimai, nulėmę, kas per ateinančius penkerius metus eis šalies miestų bei rajonų merų, taip pat kitų vietos valdžios organų vadovų pareigas. Susumavus visuotinio balsavimo rezultatus, teko konstatuoti R. T. Erdogano vadovaujamos partijos pralaimėjimą, įvykusį pirmą kartą nuo 2002 metų – partijos dalyvavimo rinkimuose pradžios. Pažymima, kad AKP neteko palaikymo net ir tuose regionuose, kurie anksčiau buvo laikyti pagrindiniu jos elektoratu.
„Tai yra didžiausias pralaimėjimas“, – reziumavo Muratas Someras, Stambulo Ozyegino universiteto politologijos ir tarptautinių santykių profesorius, kurį cituoja CNN.
Anot M. Somero, svarbūs šiuo atveju ne vien konkretūs skaičiai, bet ir tai, kad R. T. Erdoganas, siekdamas padėti savo partijai laimėti rinkimus, pasinaudojo visa disponuojama galia.
Nors R. T. Erdogano kandidatų sąrašuose šįkart nebuvo, įvykęs balsavimas iš esmės vertinamas kaip testas, parodantis, ar AKP yra pajėgi patraukti savo pusėn miestus, kurių palaikymą prarado per 2019 metų rinkimus.
Nors R. T. Erdogano vaidmuo šiuose rinkimuose – akivaizdus (prezidento veidas plakatuose puikavosi greta kandidatų į vietos valdžios postus atvaizdų, o paskutinėmis kampanijos dienomis jis pats dalyvavo Stambule vykusiuose agitaciniuose mitinguose), didžiule balsų persvara laimėjo Ekremas Imamoglu.
Galima teigti, kad dabar ne tiktai sumažėjo AKP liniją palaikančių vietos valdžios atstovybių, kuriomis R. T. Erdoganas galėtų kliautis, bet dar ir atsirado rimtu konkurentu per būsimus prezidento rinkimus galintis tapti varžovas, kurio populiarumas ir įtaka, kaip ką tik tapo aišku, pastebimai išaugo.
„E. Imamoglu, sakyčiau, būtų net labai rimtas oponentas“, – sakė politologas iš Stambulo Beykoz universiteto Ahmetas Kasimas Hanas, CNN kalbintas dar prieš rinkimus.
A. K. Hanas pridūrė, kad E. Imamoglu šį kartą tenka kautis nepaisant jokių sunkumų ir nepalankų sąlygų.
Sekmadienio rinkimų rezultatai – tai raudonoji kortelė R. T. Erdoganui ir jo vykdomai politikai, per pokalbį su CNN sakė M. Someras.
„Atrodo, kad jis prarado ryšį su žmonėmis“, – nurodė politologas, kalbėdamas apie prezidentą, turėjusį pranašumų prieš oponentus dėl palankaus valstybės pareigūnų, fondų ir žiniasklaidos nusiteikimo.
Visgi kaip tik ši aplinkybė, pasak M. Somero, galėjo sudaryti rinkėjams neteisybės įspūdį.
Turkijos savivaldos rinkimai vyko šaliai išgyvenant ekonominį nuosmukį, tebesitęsiantį net ir po to, kai 2023 metų gegužę perrinktas R. T. Erdoganas perėjo prie įprastesnės ekonomikos politikos.
Pradėjus aiškėti balsavimo rezultatams, R. T. Erdoganas pareiškė ketinantis aiškintis patirto pralaimėjimo priežastis.
R. T. Erdoganas sekmadienį pripažino pralaimėjimą šalies savivaldos rinkimuose ir sakė, kad šis balsavimas yra „lūžio taškas“ jo partijai po du dešimtmečius trukusio valdymo.
Opozicijos atstovas Stambulo meras E. Imamoglu pareiškė, kad buvo perrinktas, suskaičiavus beveik visus balsus, ir euforiškai nusiteikusiai šalininkų miniai pasakė: „Rytoj mūsų šalyje išauš nauja pavasario diena.“
70 metų R. T. Erdoganas vykdė asmeninę kampaniją, skirtą susigrąžinti Stambului – ekonomikos galiūnui, kurio meru kadaise yra buvęs. Tačiau didžiulė infliacija ir ekonomikos krizė pakirto pasitikėjimą valdančiąja partija.
Didžiulės minios žmonių užpildė aikštę prie opozicinės partijos būstinės Stambule, jie mojavo Turkijos vėliavomis ir degino deglus, džiaugdamiesi rezultatais.
Atidavęs savo balsą, E. Imamoglu išėjo į lauką ir sulaukė plojimų bei skanduočių „Viskas bus gerai“ – šūkio, kurį jis naudojo, kai 2019 metais pirmą kartą perėmė miesto rotušę iš AKP.
Ankaros meras Mansuras Yavasas, taip pat priklausantis CHP, didelės šalininkų minos akivaizdoje paskelbė pergalę ir pareiškė: „Rinkimai baigėsi, mes ir toliau tarnausime Ankarai.“
„Tie, kurie buvo ignoruojami, pasiuntė aiškią žinią tiems, kurie valdo šią šalį“, – pridūrė jis.
Opozicijos šalininkai šventė pergalę ir Izmire, trečiame pagal dydį Turkijos mieste, taip pat pietiniame Antalijos mieste. Rezultatai rodo, kad AKP gali pralaimėti ir tuose miestuose, kurie buvo laikomi šios partijos tvirtove.
„Rinkėjai nusprendė pakeisti Turkijos veidą, – paaiškėjus rezultatams sakė CHP pirmininkas Ozguras Ozelas. – Jie nori atverti duris naujam politiniam klimatui mūsų šalyje.“
Apie 61 mln. žmonių turėjo teisę balsuoti už merus 81 Turkijos provincijoje, taip pat už provincijų tarybų narius ir kitus vietos pareigūnus.
Turkijoje infliacija siekia 67 proc., o liros kursas per metus smuko nuo 19 iki 32 už JAV dolerį.
Turkijos pietryčiuose, kur gyventojų daugumą sudaro kurdai, įvyko susirėmimai, per kuriuos vienas žmogus žuvo ir 12 buvo sužeista, AFP sakė vietos pareigūnas.
Prokurdiška partija DEM pareiškė, kad nustatė pažeidimų „beveik visose kurdiškose provincijose“, ypač įtartini buvo balsavimo pagal įgaliojimą atvejai.
Pasak teisininkų asociacijos MLSA, į vieną iš rinkimų apylinkių regione nebuvo leista patekti stebėtojams iš Prancūzijos.
