Teisės akte, kuriam balsavimu pritarė 464 EP nariai, 92 buvo prieš, o 65 susilaikė, taip pat įtvirtinamas redakcijų nepriklausomumas ir siekiama didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą.
Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos narė Vera Jourova pasveikino „istorinį balsavimą“ ir socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „nepriklausoma žiniasklaida yra būtina demokratinėms valstybėms“ ir "demokratinių valstybių pareiga yra ją apsaugoti“.
Organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF), pasisakanti už žurnalistų saugumą ir nepriklausomybę, pasveikino šį žingsnį.
„Šio įstatymo priėmimas žymi didelį žingsnį į priekį teisės į informaciją požiūriu Europos Sąjungoje“, – sakė RSF biuro Briuselyje vadovė Julie Majerczak. Ji paragino ES valstybes nares „ambicingai“ įgyvendinti įstatymą.
Europos žiniasklaidos laisvės akto teksto projektą Europos Komisija pateikė 2022 metais, reaguodama į prastėjantį žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomumą tokiose ES šalyse kaip Vengrija ir Lenkija, taip pat į tai, kad šnipinėjimo programos, tokios kaip „Pegasus“ ir „Predator“, buvo naudojamos žurnalistams persekioti.
