Buvusios sovietų imperijos egzistavimą tiek Didžioji Britanija, tiek Prancūzija vertino kaip slogų, bet jau pusę šimto metų užsitęsusį vyksmą, o su jos griūtimi Rusija turėjo susitaikyti kone per naktį – 1991-aisiais metais Sovietų Sąjunga tiesiog subyrėjo. Tie, kurie nuoširdžiai tikėjo sovietinės sistemos teisingumu, užklupti taip persimainiusios realybės patyrė nemenką egzistencinį šoką.
Būtent toks ir buvo majoras V. Putinas, tuo metu tarnavęs Drezdene veikusiame saugumo skyriuje. Susidūręs su įtūžiu ir priešiškomis reakcijomis jis paskambino į Rytų Berlyne įsikūrusią štabo būstinę ir pasiteiravo, kokiomis instrukcijomis vadovautis. Deja, vietoj nurodymų teko išgirsti atsakymą „Maskva tyli“. Prisimindamas šias 2005-aisiais metais išgyventas akimirkas, V. Putinas pasakė, kad Sovietų Sąjungos griūtis buvo „didžiausia geopolitine XX a. katastrofa“.
Augančio nestabilumo akivaizdoje tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino vykdomas liberalaus pobūdžio reformas V. Putinas pakeitė moralinio konservatizmo, stačiatikybės ir karinės galios idėjomis. Tenka pripažinti, kad jo suformuluota koncepcija sulaukė atgarsio nuo Vakarų demonstruojamos puikybės ir visapusiškos kompetencijos pavargusių Rusijos piliečių sąmonėje.
Tada, kai JAV sulaukė kritikos dėl veiksmų Afganistane ir Irake, V. Putinas, atsižvelgdamas į gimtosios šalies gyventojų požiūrį, suformulavo Rusijos poziciją, teigiančią, kad Vakarai išgyvena nuopuolį ir nesugeba išrauti islamo išpažinėjų keliamos grėsmės.
Ginkluotas Rusijos ir Vakarų susirėmimas dėl Sirijos gali tapti vis mažiau kontroliuojamu. Svarstydami žiaurius V. Putino sprendimus ir rankiodami kuo griežtesnes frazes jiems apibūdinti, Didžiosios Britanijos parlamento nariai, akivaizdu, jaučiasi atliekantys teisiųjų vaidmenį. Vis dėlto reiškiamas pasipiktinimas neprivers Rusijos prezidento pakeisti pozicijos.
Todėl turėtume verčiau nubrėžti labai aiškias „raudonąsias linijas“ – išsakyti griežtas nuostatas tokiais klausimais kaip Baltijos valstybių nepriklausomybė, karas kibernetinėje erdvėje ir kt. Ypač svarbu, kad pasinaudodami alternatyviaisiais energijos šaltinais sugebėtume sumažintume priklausomybę nuo Rusijos energetikos, nes tada Kremliui būtų sudėtingiau reikalauti kokios nors „išpirkos“.
