aA
Taivane gyvenantys lietuviai juokauja, kad mūsų šaliai padovanojus vakcinų nuo COVID-19, jie tapo savotiški Lietuvos ambasadoriai, nes taivaniečių dėmesys ir susidomėjimas nedidele valstybe prie Baltijos jūros išaugo daug kartų. Vis dėlto, pasak jų, mūsų šalis galėjo išnaudoti tą dėmesį efektyviau, paskubėdama atidaryti Lietuvos prekybinių ryšių atstovybę Taipėjuje.
Kinija, Taivanas
Kinija, Taivanas
© Reuters

Taivane gyvena 18 metų

Irena Marazaitė Lin Taivane gyvena jau 18 metų. Čia lietuvė atvyko su taivaniečiu vyru, kurį sutiko studijuodama Vokietijoje.

Taivano lietuviai
Taivano lietuviai
© DELFI / Dainora Pankūnė


„Kultūriniai skirtumai tikrai dideli – bendravimas vyksta kitaip tiek šeimoje, tiek darbo aplinkoje. Kas šokiruoja iki šiol – šiaip aš vedu psichologines grupes ir bandau vystyti šokio terapiją, tai dar vis labai stebina, jog yra daug žmonių, kuriems sunku laisvai judėti, kai aš nemokinu kažkokių judesių ar šokio žingsnių, bet tiesiog kviečiu pajausti ir patiems iš savęs judėti“, – pasakojo I. Marazaitė Lin.

Tai, pasak jos, lemia taivaniečių konservatyvumas tam tikrose srityse.

„Yra įvairių taisyklių, kurių tiesiog laikomasi. Darbo aplinkoje yra daug hierarchijos, kur negali peršokti tam tikro sluoksnio ir kalbėti tiesiogiai su viršininku“, – pastebėjo Taivano lietuvė.

I. Marozaitės Lin teigimu, dauguma užsieniečių Taivane dirba anglų kalbos mokytojais, tad surasti tokį darbą nėra sunku.

„Tai yra labai gerai apmokamas darbas ir jie čia puikiai jaučiasi. Manau, kad finansų sektoriaus, informatikos, technologijų (specialistai) randa savo vietą ir toliau puikiai čia dirba, o tokie, kurie labiau kaip aš, socialinių mokslų atstovai, kur labiau reikia kalbėti vietos kalba, tai, žinoma, užtrunka daug ilgiau ir jiems tikrai nėra lengva“, – komentavo lietuvė.

Pašnekovė teigė labai pasiilgusi Lietuvos, kurioje dėl pandemijos nebuvo jau keturis metus.

Irena Marazaitė Lin
Irena Marazaitė Lin
© DELFI / Dainora Pankūnė

„Čia yra didžiausias laiko tarpas per mano visą išvykimo istoriją. Labai pasiilgstu. Dabar už dviejų savaičių vyksime į Lietuvą. Mano vyras daug kartų buvęs Lietuvoje, mes vedę dvidešimt metų, tai jis puikiai pažįsta Lietuvą ir beveik visą ją esame išvažinėję“, – kalbėjo I. Marazaitė Lin.

Išaugusį susidomėjimą Lietuva pajautė iškart

I. Marazaitė Lin žurnalistams pasakojo, kad Lietuvai nusprendus Taivanui padovanoti vakcinų nuo COVID-19, susidomėjimas mūsų šalimi pastebimai išaugo.

„Buvo su entuziazmu priimta ta dovana iš Lietuvos, tikrai buvo žiniose kiekvieną dieną su įvairiais reportažais iš Lietuvos. Taip pat mes, vietiniai lietuviai, buvome susirandami ir kalbinami duoti interviu. Gatvėje sutikti žmonės, jei tik sužinodavo, kad esame iš Lietuvos, iškart dėkodavo, klausinėdavo, labai džiugiai sutiko“, – pasakojo Taivane 18 metų jau gyvenanti Irena.

Panašiai žurnalistams kalbėjo ir Taivano lietuvių bendruomenės pirmininkė Aušra Andriuškaitė.

„Puikiai jaučiausi – visi lietuviai, esantys Taivane, pajautėme tai labai stipriai, susidomėjimas išaugo begalę kartų, skyrėsi kaip diena ir naktis. Kai pasakai, kad esi iš Lietuvos, jautiesi kaip kokia įžymybė“, – juokėsi A. Andriuškaitė.

Jos teigimu, labai norisi, kad taivaniečiai sužinotų daugiau apie Lietuvą ne tik kaip apie Baltijos šalį ar valstybę, buvusią Sovietų Sąjungos sudėtyje.

„Labai norisi daugiau akcentuoti, kad mūsų istorija yra daugiau nei tai – turime daugiau nei 1 tūkst. metų istoriją. Teko kelis kartus daryti paskaitas studentams Taivane, tai tą dalyką pabrėždavau ir stengdavausi suteikti platesnį, išsamesnį vaizdą apie Lietuvą“, – pasakojo A. Andriuškaitė.

Ar Lietuva išnaudojo dėmesį

A. Andriuškaitės teigimu, Taivane labai laukiama Lietuvos atstovybės atidarymo.

„Lietuva taip pat turėtų daugiau sužinoti apie Taivaną. Lietuva ir Taivanas yra labai toli viena nuo kitos, mes dažniausiai žinome, kas yra aplink mus, o Taivanas yra kažkur toli, tad mes nelabai žinome Taivano istorijos, papročių ir didelė dalis lietuvių nėra buvę Taivane“, – sakė Taivano lietuvė.

Aušra Andriuškaitė
Aušra Andriuškaitė
© DELFI / Dainora Pankūnė

Taip pat, anot jos, Taivane laukiami lietuviai studentai ir turistai.

A. Andriuškaitė taip pat juokavo, kad vietos lietuviai po vakcinų dovanojimo tapo tam tikrais Lietuvos neoficialiais ambasadoriais, į kuriuos kreipdavosi net ir taivaniečiai verslininkai.

„Kartais ir man asmeniškai parašydavo per bendruomenės puslapį arba, jei mane jau pažįsta, ir tiesiogia. Taip pat ir su mano vyru susisiekdavo kai kurios įmonės, kompanijos ir teiraudavosi, kokios yra verslo galimybės Lietuvoje. Labai tikimės, kad daug Taivano investuotojų šito nepamirš ir galės investuoti Lietuvoje“, – kalbėjo A. Andriuškaitė.

I. Marazaitė Lin sakė mananti, kad Lietuva galėjo dar geriau išnaudoti išaugusiu taivaniečių dėmesiu šaliai.

„Žinoma, lietuviai tikrai bandė tuos ryšius megzti ir ieškojo to kontakto. Labai gaila, kad su oficialių Lietuvos atstovų atvykimu yra taip vėluojama, – kad atstovybė atsidaro tik, tikimės, ateinantį rugsėjį jau tikrai.

Dažnai čia buvo skelbiama, jog jau praėjusių metų rudenį, po to – šių metų pradžioje. Tas skelbimas, kada bus atidaroma atstovybė ir po to tas atidėjimas, manau, nebuvo taip gerai tam Lietuvos įvaizdžiui čia, bet labai džiaugiuosi, kad vis tik Lietuva ir toliau yra mylima. Manau, kad niekas nėra sugadinta, bet buvo galima dar geriau išnaudoti tas galimybes“, – kalbėjo Taivano lietuvė.

Studentas Andrius Sirkevičiaus, kalbėdamas su lietuviais žurnalistais, akcentavo, kad mūsų šalies verslininkai turėtų suprasti kultūrinius verslo skirtumus.

„Vis tiek Lietuvos verslo kultūra yra, galima sakyti, vokiška verslo kultūra – viskas yra labai pragmatiška, pagal pelną: užtenka susitikti, išgerti kavos ir, jei viskas tinka, pasirašoma sutartis ir verslas prasideda.

Su taivaniečiais reikia užmegzti artimą asmeninį ryšį – nueiti pavakarieniauti, susipažinti su šeima ir kai jie pradeda pasitikėti, verslas vyksta gerokai sklandžiau“, – paaiškino jis.

Tad, pasak A. Skirkevičiaus, su taivaniečiais partneriais Lietuvos verslininkai turėtų atvykti susitikti tiesiogiai.

„Dauguma verslininkų to nesupranta. Aš manau, kad tą reikėtų daryti“, – pastebėjo Taivano lietuvis, taip pat patikinęs, kad labai laukia atstovybės atsidarymo.

„Labai seniai laukiam, tikimės, kad jau rudenį ji atsidarys, bet jau vyksta teigiami poslinkiai, nes matėme Ekonomikos ministerijos puslapyje, jog jau yra paskelbtas konkursas atstovybės vadovui. Paprastai tai reikštų, kad tai tikrai mėnesių klausimas“, – komentavo A. Skirkevičius.

Įkūrė lituanistinę virtualią mokyklą

A. Andriuškaitė Taivane gyvena jau 6 metus – yra ne tik bendruomenės pirmininkė, bet ir virtualios lituanistinės mokyklos „Aušra“ vadovė bei mokytoja.

„Atvažiavau dėka savo vyro. Mes su vyru susipažinome Japonijoje. Kadangi aš nebuvau nieko girdėjusi apie Taivaną, būtent todėl teko atvykti susipažinti detaliau“, – pasakojo pašnekovė.

Ji antrino I. Marazaitei Lin, kad labiausiai Taivane jaučiasi kultūriniai skirtumai.

„Kartais labai dideli – manau, kad taivaniečiams pasirodžiau labai tiesmukiška, nes mes, lietuviai, esame įpratę sakyti tiesiai šviesiai. Aišku, tai nereiškia, kad nesilaikau etikos – tiesiog, jei kas nepatinka, aš galiu pasakyti, kad man šis dalykas nepatinka. Na, o taivaniečiai vengia konfrontacijos, jie tiesiai šviesiai nepasakys, kas jiems nepatinka ir stengsis palaikyti draugišką, malonų ryšį“, – paaiškino A. Andriuškaitė.

Dėl to konfliktinėse situacijose, kaip pastebėjo ji, taivaniečiai dažniausiai atsitraukia.

Atvyko studijuoti: planavo būti pusę metų

A. Skirkevičius Taivane gyvena daugiau nei 2 metus.

„Vis išvykdavau, vis atvykdavau. Baigiau Vilniaus universitete Azijos studijas, sinologiją – kinų kalbą ir kultūrą. Antro kurso metu gavau galimybę atvykti į Taipėjų studijuoti kinų kalbą, laimėjau stipendiją.

Planavau pasilikti tik šešis mėnesius, bet man taip čia patiko, kad nusprendžiau tęsti studijas iš savų santaupų, tad vasarą važiavau į Norvegiją užsidirbti pinigų, kad galėčiau vėl atvykti ir dar beveik metams prasitęsti studijas“, – pasakojo Taivano lietuvis.

Galiausiai A. Skirkevičius, grįžęs į Lietuvą po studijų, neužsibuvo ir visgi nusprendė toliau gyventi Taivane.

„Nuo lapkričio mėnesio toliau čia studijuoju kinų kalbos kursus aukščiausiu lygiu – C1 lygiu verslo kinų kalbą. Būtent šiuo metu dalyvauju lietuvių bendruomenės renginiuose, padedu Lietuvos ir Taivano santykiuose, kiek įmanoma“, – sakė jis.

Andrius Sirkevičiaus
Andrius Sirkevičiaus
© DELFI / Dainora Pankūnė

Pašnekovas neslėpė, kad ir toliau norėtų dirbti dvišalių – Taivano ir Lietuvos – santykių vystymo srityje.

„Tikiuosi, kad už kelių mėnesių nebestudijuosiu“, – išreiškė viltį A. Skirkevičius.

Lietuvis sakė, kad Taivanas jį labiausiai patraukė savo įdomia kultūra, etninių grupių, viso regiono istorija.

„Taip pat yra kinų kultūra, kuri labai skiriasi nuo (žemyninės) Kinijos, kadangi ten buvo kultūrinė revoliucija ir labai daug kultūrinio paveldo buvo išnaikinta, buvo išgriautų šventyklų. Taip pat yra ribojimų“, – pasakojo Taivane studijuojantis lietuvis.

Ar jaučia Kinijos grėsmę

Visi trys kalbinti Taivano lietuviai teigė, kad jaučiasi saugiai, nepaisant tarptautinėje žiniasklaidoje vis aprašomų agresyvių žemyninės Kinijos veiksmų. Pavyzdžiui, padažnėjusių Taivano oro erdvės pažeidinėjimų.

„Manau, kad dauguma Taivano žmonių jaučiasi saugiai. Dauguma jų yra tvirtai įsitikinę, kad Kinija Taivano nepuls, nes tai tiesiog būtų tokia didžiulė ekonominė žala padaryta ir tai pačiai Kinijai – ji labai stipriai atsilieptų ir viso pasaulio ekonomikai“, – pasakojo I. Marazaitė Lin.

Vis dėlto, kaip pripažino pašnekovė, kalbėdamasi su politikais ji kartais pajaučia, kad valdžios atstovai nėra tuo tokie įsitikinę.

Kad taivaniečiai jaučiasi saugūs, sakė ir A. Andriuškaitė.

„Paprasti žmonės jaučiasi gana saugiai, gyvena savo įprastus gyvenimus. Tai nėra kažkoks pirmas išpuolis ar vakarykštė naujiena – čia visa tai vyksta ne pirmus metus, daug metų iš eilės, tad jie jau yra susigyvenę. Mes tikimės, kad ta situacija išliks stabili. Nemanau, kad Kinija ryšis iš tikrųjų panaudoti karinius veiksmus prieš Taivaną“, – teigė pašnekovė.

Panašiai kalbėjo ir A. Skirkevičius.

„Aš jaučiuosi labai saugiai, gal tai atsiliepia iš aplinkos, kadangi taivaniečiai reaguoja labai ramiai, šis pavojus yra ne vienerius metus, tad jie visa tai puikiai supranta. Kita vertus, yra labai didelė parama iš JAV, vis didesnė parama iš ES, ypač Lietuvos, Slovakijos, pastaruoju metu ir Prancūzija labai stipriai palaiko Taivaną. Taivaniečiai jaučia pasitikėjimą Vakarų partneriais, demokratijomis, taip pat ir Japonija“, – sakė lietuvis.

Taivano lietuviai
Taivano lietuviai
© DELFI / Dainora Pankūnė

„Manau, kad kinai supranta, jog tai yra labai rizikinga, jie nori prekiauti su Vakarų rinkomis. Niekada negali žinoti, bet aš šiuo metu abejoju, kad galėtų kažkas pavojingo atsitikti. Taip pat matyti ženklai, kad kai kurios Amerikos įmonės prieš keletą metų investavo į Taivaną. Kai tokie sprendimai priimami, tai yra ilgam laikotarpiui, todėl tikiuosi, kad situacija išliks rami“, – pastebėjo A. Skirkevičius.

Kaip taivaniečiai sutiko žinią apie karą Ukrainoje

I. Marazaitė Lin lietuviams žurnalistams pasakojo, kad prasidėjus karui Ukrainoje, viešojoje erdvėje buvo bei iki šiol išlieka labai daug informacijos ir reakcijų.

„Taip pat buvo iškart ir palaikymas demokratinei Ukrainai, kuri yra užpulta Rusijos. Viešumoje ir per žinias buvo ir iki šiol yra daug palaikymo Ukrainai“, – sakė Taivano lietuvė.

Visgi karas, pasak I. Marazaitės Lin, nebuvo dažna taivaniečių tarpusavio pokalbių tema.

„Mane tai iš tikrųjų stebino, nes aš žinau, kad Europoje, Lietuvoje tai tiesiog buvo pagrindinė pokalbių tema ir net kasdieniniuose pokalbiuose. Čia to nebuvo, bet Taivano žmonės taip pat labai daug suaukojo – siuntė savo dovanas: ir šiltų rūbų, ir įvairių medicininių priemonių“, – pridūrė I. Marazaitė Lin.

Taivane praėjusią savaitę vykusioje tarptautinėje maisto parodoje lankėsi ir lietuvių verslininkai. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Lietuvos žurnalistų vizitą Taipėjuje inicijavo ir finansavo taivaniečiai. Teksto turiniui tai neturėjo įtakos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
3.8077

Top naujienos

Ekspertai abejoja, ar Vakarai paseks Lietuvos pavyzdžiu: ruošiasi visai kitiems scenarijams su Rusija (8)

Delfi kalbinti politologai abejoja, ar Vokietija , kitos Europos valstybės paseks Lietuvos...

Pigios elektros laikai baigėsi: ekspertai įvertino priemones, kurių būtų galima imtis Lietuvoje (20)

Lietuvoje pirmadienį vidutinė elektros paros kaina viršijo 500 eurų už megavatvalandę....

Rusų žurnalistas: Sočyje – dar vienas Erdogano akibrokštas Putinui (1)

Po susitikimo Sočyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas...

Karas Ukrainoje. Ukraina vėl smogė Antonivkos tiltui, Melitopolyje – didžiuliai rusų nuostoliai Rusijos karinėje vadovybėje – dideli pokyčiai (1)

Rusijos karinė vadovybė patyrė rimtų pokyčių dėl kariuomenės nesėkmių Ukrainoje.

Kasčiūnas apie tarptautinės organizacijos išvadas dėl Ukrainos: jos skandalingos (2)

Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „ Amnesty International “ paskelbė...

Verslas PliusJustina Maciūnaitė

Ilgai paraštėse tūnoję maži pajūrio miesteliai atsigavo: koks būstas juose gali tapti puikia investicija?

Būsto pajūryje karštinė, NT ekspertų teigimu, jau atvėsusi, tačiau pastarieji keli metai šiai...

ESO paaiškina, ką daryti „Perlas Energija“ klientams: apsisprendimui suteiks daugiau laiko

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „ Perlas Energija “ pranešė, jog naikina fiksuotos...

„Ignitis“ skelbia siūlymą nukentėjusiems elektros vartotojams: po pirmų keturių mėnesių kaina keistųsi

Penktadienį paskelbta, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „ Perlas Energija “ naikina...

Rusija vėl taikosi į didžiausią atominę elektrinę Europoje: pavojus kyla visiems, net blokai užminuoti (2)

Rusai dar kartą apšaudė Zaporižios atominės elektrinės teritoriją, pataikė į aikštelę...

Kinijai vykdant karines pratybas, į Taivaną slapta išvyko dar viena Lietuvos delegacija papildyta (6)

Kinija mosuoja ginklais aplink Taivano salą, o Lietuva esą taikai gali sutrukdyti. Tarp asmenų...