Straipsnyje rašoma, kad „tai – ne patys geriausi laikai“, juolab, kad karas tarp Izraelio ir „Hamas“ Gazos Ruože gali išplisti į Artimuosius Rytus, fone konfliktuojant JAV ir Iranui.
Negana to, nėra jokių ženklų, kad baigtųsi karas Ukrainoje, ilgiausias Europoje nuo 1945-ųjų.
Pasak straipsnio autorių, veikiausiai žiemą Ukraina gerokai sustiprins oro gynybą, o Rusija, ne vieną mėnesį kaupusi raketų atsargas, pradės atakas prieš Ukrainos energetikos sistemas.
Šiuo metu JAV, tikėtina, gali patenkinti tiek Ukrainos, tiek Izraelio poreikius, o pastarosiomis savaitėmis Prancūzija ir Vokietija pažadėjo padidinti pagalbą Ukrainai.
Šiaip ar taip, kaip rašoma straipsnyje, jei karas ar abu karai tęsis, neišvengiamas kartėlis.
„Galiausiai turės būti priimti kompromisai, o kelios sistemos perduotos Izraeliui“, – rašo Markas Kancianas iš Strateginių tarptautinių studijų centro Vašingtone.
Pasak jo, „gali būti nepakankamas kiekis kelių sistemų, kurių Ukrainai reikia kontrpuolimui“.
Kaip rašoma, didesnė problema ta, kad realybėje Amerika apsiginkluoti pat ir tuo pat metų apginkluoti savo sąjungininkių.
„Jeigu jūsų gamybos linijoms jau sunku patenkinti Ukrainos ginklų poreikius, tuomet realaus užsitęsusio konflikto su tokia priešininke, kaip Kinija, būtų visiškai sunku“, – neseniai rašė Iskanderis Rehmanas iš Johnso Hopkinso universiteto savo straipsnyje apie užsitęsusius karus.
Straipsnyje rašoma – jei karas Ukrainoje liks atvira žaizda Europoje ir užsiliepsnos Artimieji Rytai, tuomet kilus naujai krizei, Vakarai atsidurs sunkioje padėtyje.
Viena iš grėsmių – kad priešininkai paprasčiausiai pasinaudos chaosu kitose šalyse saviems tikslams. Pvz., jei Amerika įklimps į karą Ramiojo vandenyno zonoje, Iranas tikrai pasijus galintis kurti branduolinius ginklus.
Aktyvios konspiracijos perspektyva dar labiau trikdo. Ginkluotųjų pajėgų planuotojai neatmeta tikimybės, kad Rusijos gali imtis grasinamųjų manevrų krizės dėl Taivano metu, siekdama nukreipti JAV dėmesį ir suvaržyti jos sąjungininkes, kad šios neištiestų pagalbos rankos Azijai.
„Kaip ir Šaltojo karo laikais, kiekvieną krizę, kad ir kokia ji būtų, galima laikyti išbandymu Amerikos ir Kinijos galiai, į tai įsitraukia abi šalys“, – rašoma straipsnyje.
