Šį lengvą, greit išdžiūstantį dviejų dalių maudymosi kostiumą, kuris dengia visą kūną ir plaukus, Prancūzijoje savo paplūdimiuose uždraudė jau keli merai. Tokie sprendimai buvo priimti po virtinės kruvinų atakų, dėl kurių kaltinami džihadistai.
Nors Australijoje po virtinės radikalizuotų jaunuolių išpuolių taip pat stiprėja antimusulmoniškos nuotaikos, burkiniai šioje šalyje, kur žmonės paplūdimiuose nuolat dengia kūną drabužiais, kad apsaugotų odą nuo skaudžios Saulės, nesulaukė didelės kritikos.
Šie maudymosi kostiumai labiau yra laikomi galimybe didesnei visuomenės daliai dalyvauti gyvenime gryname ore, o tokį gyvenimo būdą australai vadina savo nacionalinės kultūros dalimi.
Kai libaniečių kilmės A. Zanetti daugiau kaip prieš dešimtmetį savo namuose daugiakultūriniame pietvakariniame Sidnėjaus priemiestyje Bankstaune kūrė šio drabužio dizainą, pirma jos mintis buvo apie tai, kad burkiniai gali padėti merginoms sportuoti išlaikant pagarbą musulmonų tikėjimui.
„Australijoje gyvuoja gyvenimo būdas, susijęs su paplūdimiais, banglentėmis, saule ir sportavimu, ir aš jaučiau, kad augdama neturėjau galimybių užsiimti didele dalimi tokios veiklos“, – AFP sakė 48 metų A. Zanetti, kuri pridūrė, kad burkinio idėja jai kilo stebint netbolą žaidusią dukterėčią.
„Tiesiog nenorėjau, kad kas nors praleistų kokius nors sportinius užsiėmimus, kaip (praleidome) visos mes, dėl savo suvaržymų kuklumo klausimu“, – sakė ji.
A.Zanetti, kuri tuo metu buvo namų šeimininkė ir augino tris mažus vaikus, savo pirmąją parduotuvę Sidnėjuje atidarė 2005 metais.
Nuo to laiko ji jau pardavė maždaug 700 tūkst. kostiumų, o daugiamilijoninis jos verslas eksportuoja produkciją didmenininkams tokiose šalyse kaip Bahreinas, Didžioji Britanija, Pietų Afrikos Respublika ir Šveicarija.
„Tarsi antra oda“
Burkiniai visoje šalyje išgarsėjo po riaušių Sidnėjaus Kronulos priemiestyje 2005-ųjų gruodį, kai girtų baltųjų grupė užpuolė arabų kilmės australus norėdama „atsiimti paplūdimį“ po to, kai buvo sumušti du gelbėtojai.
Tas smurtas ir atsakomosios atakos šokiravo Australiją ir paskatino savanorišką gelbėtojų tarnybą „Surf Life Saving Australia“ pradėti patruliavimui paplūdimiuose samdyti ir gelbėtojus musulmonus. Ji taip pat užsakė A.Zanetti sukurti garsiuosius jos spalvų – raudonos ir geltonos – burkinius.
Siham Karrai-Hassan burkinis, kuriai jis yra „tarsi antra oda“, suteikė galimybę grįžti į plaukimo baseiną – du dešimtmečiai po to, kai ją iš vandens dėl medvilninių drabužių vilkėjimo išvarė gelbėtojas.
„Kai pasirodė burkinis, viskas labai greitai pasikeitė“, – AFP sakė ši šešių vaikų motina, kuri pridūrė, kad jos 25 metų duktė su burkiniu dirbo plaukimo instruktore.
„Aš gyvenu itin aktyviai, ... tad kuo daugiau galiu sportuoti, kuo dažniau galiu įlipti į vandenį, kuo dažniau galiu užsivilkti šitai (burkinį, tuo laimingesnė esu“, – sakė ji.
Kiti plaukikai iš pradžių spoksojo į S.Karrą-Hassan, bet vėliau į ją ėmė kreiptis įvairūs žmonės, taip pat – ir ne musulmonai, kurie norėjo vilkėti burkines tam, kad apsisaugotų nuo svilinančios Australijos saulės.
A. Zanetti tvirtina, kad jai priklauso teisės į pavadinimą „burkinis“, ir sako, kad jos sukurti kostiumai yra pirmieji iš dviejų dalių ir dengiantys galvą.
Tačiau ji nusivylusi tuo, kad šis žodis įgavo neigiamą atspalvį Prancūzijoje, kur musulmonų drabužiai ilgą laiką kėlė įtampą.
„Jie (prancūzų politikai) žodį „burkinė“ ėmė vartoti kaip kažkokį blogą islamišką dalyką reiškiantį žodį, kai tai iš tikrųjų yra tik žodis. Tai žodis, kurį aš sugalvojau produktui, kurį gaminu ... Mes po juo neslepiame jokių bombų, mes nesirengiame kurti iš jo teroristų“, – sakė ji.
„Jie į nieką nekreipia dėmesio, tik – į neapykantą. Drabužis yra tam, kad patenkintų konkretaus atvejo poreikius. Tiesiog taip yra, kad maudymosi kostiumas burkinis yra kuklaus tipo drabužis konkrečiam atvejui ... Ir mes po juo vis tiek vilkime bikinius, jei tai svarbu“, , – pridūrė A. Zanetti.