Naujausi Austrijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu atitinka ankstesnę taktiką, kai neutralumo statusas pasitelkiamas Maskvos palankumui įgyti, tuo pačiu metu neva demonstruojant ištikimybę Vakarams, rašo „Politico“. Šią taktiką yra įvaldęs ir Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas (tik be neutralumo).
Austrijos, kaip itin užsispyrusios šalies, reputaciją Briuselyje sustiprino ne vienerius metus trunkantis Bulgarijos ir Rumunijos prieigos prie besienės Šengeno zonos blokavimas. Net Vengrija pritaria minėtųjų valstybių prisijungimui prieš Šengeno erdvės.
Nesvarbu, ar kalbama apie Ukrainą, Rusiją ar netgi Izraelio ir „Hamas“ konfliktą, ES tvyro nuomonė, kad Austrija ir Vengrija gieda vienodą giesmelę.
„Tai klasikinis Austrijos elgesys, – „Politico“ pareiškė ES diplomatas, panoręs likti anonimu. – Neapsirikite: tai iš kapo kylanti dviguba monarchija.“
Austrija, veikianti prieš ES ir slapta bendradarbiaujanti su Vengrija, yra daugeliui Briuselio valdininkų baimę kelianti perspektyva. Juk ši valstybė tradiciškai laikoma Vakarų Europos nare, kuria, nepaisant retkarčiais pridaromų problemų, galima pasikliauti, kalbant apie paramą liberaliajam konsensusui. Be to, nors Austrija ir Vengrija turi beveik vienodą gyventojų skaičių, Austrijos ekonomika yra maždaug tris kartus didesnė už Vengrijos, o tai jai suteikia didesnės įtakos.
Už uždarų durų Austrijos vyriausybės pareigūnai šiaušiasi nuo lyginimų su Vengrijos lyderiu, kurį laiko autoritaru. „Mes siekiame gražiai sutarti su V. Orbanu todėl, kad jis yra mūsų kaimynas, bet tai nereiškia, jog mums šie veiksmai patinka“, – „Politico“ nurodė Austrijos pareigūnas, ne kartą turėjęs reikalų su Budapeštu.
Tarp šių valstybių tvyro nuolatinė įtampa, pavyzdžiui, migracijos srityje. Viena įtaria, kad Vengrija nukreipia prieglobsčio prašančius asmenis Austrijos sienos link jų neužregistravusi, kad migrantai nebūtų grąžinti atgal į Vengriją, kaip reikalauja ES taisyklės. Vengrija tai neigia, tačiau pastaraisiais metais Austrijoje išaugęs prieglobsčio prašytojų skaičius byloja ką kita.
Tikroji priežastis, kodėl Austrija staiga pradėjo kelti šurmulį dėl Ukrainos, yra susijusi su Bosnija ir Hercegovina. Jeigu ES pradės derybas dėl stojimo su Ukraina, Austrija nori, kad būtų pradėta derėtis ir su Bosnija ir Hercegovina (su šia šalimi Austrija palaiko ilgalaikius ekonominius ir politinius santykius).
„ES šeimoje taip pat norime matyti Bosniją ir Hercegoviną“, – šį mėnesį surengto vizito į Sarajevą metu sakė Austrijos Europos reikalų ministrė Karoline Edtstadler ir teigė, kad Bosnijos ir Hercegovinos įstojimas yra „geopolitinė būtinybė“.
Turint omenyje tai, kad Austrija yra beveik Bosnijos ir Hercegovinos kaimynė, įtampos buvusios Jugoslavijos teritorijoje mažinimas visada buvo vienas iš pagrindinių jos užsienio politikos tikslų. Austrija prisijungė prie Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo misijos ir šiame regione jau 30 metų yra dislokavusi savo karių. Viena įsitikinusi, kad geriausias būdas ilgalaikei taikai regione pasiekti, kartu sumažinant nuolatinę Rusijos įtaką jame, – priimti Vakarų Balkanų šalis į ES glėbį.
ES įvardijo Bosniją ir Hercegoviną šalimi kandidate 2022-ųjų pabaigoje, tačiau Europos Komisija (EK) pareiškė, kad Bosnija ir Hercegovina pirmiausia turi išspręsti tariamas problemas, susijusias su įstatymo viršenybe, ir tik tada bus galima kalbėti apie derybas dėl stojimo. Atsižvelgusi į gruodžio 14–15 d. ES viršūnių susitikimą, Austrija pamatė galimybę ne visai gražiai prastumti Bosnijos ir Hercegovinos narystės klausimą.
„Neketiname kliudyti Ukrainai tapti ES nare“, – patikino Austrijos vyresnysis valdininkas ir pridūrė, kad tai prilygtų „stovėjimui ant bėgių priešas atvažiuojantį prekinį traukinį“.
Vienintelis Austrijos tikslas, tęsė valdininkas, yra tyliai prikabinti Bosniją ir Hercegoviną prie „to traukinio galo“. Toks paaiškinimas turėtų nuraminti Austrijos kritikus Briuselyje.
Vis dėlto, kalbant apie Austrijos politinę kryptį, dar yra pakankamai pagrindo nerimauti. Kitų metų rudenį Austrijoje turėtų įvykti rinkimai. Prieš ES nusistačiusi Austrijos laisvės partija, V. Orbano valdomą Vengriją laikanti sektinu pavyzdžiu, pirmauja su pakankama persvara, kaip rodo gyventojų apklausų rezultatai.
Neseniai lankęsis Budapešte, Austrijos laisvės partijos lyderis Herbertas Kicklas Vengriją pavadino „nacionalinės apsisprendimo teisės ir pasipriešinimo Briuselio globalistinėms intervencijoms prieglobsčiu“.
Tiesa, nepaisant besimezgančios draugystės tarp kraštutinės dešinės pažiūrų H. Kicklo ir V. Orbano, Europa gali pasiguosti, kad Austrijos ir Vengrijos bendradarbiavimas niekada neatlaikė laiko išbandymo. Paskutinį kartą tokie santykiai truko viso labo apie 50 metų.
Kaip „Politico“ patvirtino trys Europos politikai, per ES viršūnių susitikimą šią savaitę Austrijos kancleris Karlas Nehammeris, delsęs priimti sprendimą dėl jau dvyliktojo sankcijų Rusijai paketo, tuo metu, kai lyderiai ribojimams pritarė, posėdžių salėje nebuvo,
Diplomatų teigimu, tai tebuvo atsitiktinumas: K. Nehammeris iš posėdžių salės pasišalino pasikalbėti su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen dėl Rumunijos ir Bulgarijos įtraukimo į Šengeno zoną.
Kada bus pradėtos raštiškos procedūros dėl naujo sankcijų paketo, kol kas neaišku.
Tai, kad priimant lemiamą sprendimą posėdžių salėje nebuvo Austrijos kanclerio, ne pirmas tos dienos incidentas. Nusprendus pradėti diskusiją dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, patalpą paliko Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, taip uždegdamas šviesą Kyjivui palankiam bloko sprendimui.
Austrija, anot dviejų „Reuters“ šaltinių, išreiškė norą, kad iš Ukrainos juodojo sąrašo mainais už pritarimą naujam Sąjungos sankcijų Rusijai paketui būtų išbrauktas didžiausias Rusijoje veikiantis Vakarų bankas „Raiffeisen Bank International“.
Austrija ir bankas norėtų, kad finansų institucija būtų pašalinta iš Ukrainos sąrašo, vadinamo „tarptautinių karo rėmėjų sąrašu“. Juo Kyjivas siekia sugėdinti Rusijoje veiklos nenutraukiančias bendroves, kurios, pavyzdžiui, mokėdamos mokesčius, palaiko Maskvos valdantįjį režimą.
Nors viešai Austrija ir remia Ukrainą, keli su „Reuters“ bendravę šaltiniai sakė, kad Viena delsia nutraukti dešimtmečių senumo ryšius su Rusija, neprarasdama vilties, kad santykius galiausiai pavyks atkurti.
Spalio pradžioje per Europos ministrų viršūnių susitikimą Kyjive Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Schallenbergas viešai sukritikavo juodąjį sąrašą kaip savavališką. Raiffeisen Bank International“ – vienintelė Ukrainos sąraše esanti Austrijos bendrovė.
Kai kurios bendrovės dėl valdžios spaudimo iš sąrašo buvo išbrauktos, tarp jų ir Vengrijos „OTP Bank“. Panašu, kad tai paskatino tokios iniciatyvos imtis ir Austrijos banką.
„Manome, kad tai, jog esame tame sąraše, yra neteisinga“, – teigia banko atstovas.
