Šiuo metu Jungtinės Valstijos kartu su Europos Sąjunga ir NATO koordinuoja raštišką atsakymą 2021 metų gruodį Rusijos paskelbtiems reikalavimams dėl saugumo Europoje. Apie tai papasakojo vienas anonimu panoręs išlikti Europos Sąjungos pareigūnas.
„Bloomberg“ pašnekovas atskleidė šiek tiek duomenų apie raštišką atsakymą, kurį Vašingtonas ketina siųsti Maskvai.
Anot šaltinio, jame vargiai ar bus detalūs atsakymai į konkrečius reikalavimus. Baltieji Rūmai paprasčiausiai ketina įvardyti sritis, kuriose Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai pasirengę spręsti Rusijos klausimus.
Be to, Jungtinės Valstijos taip pat ketina labai aiškiai Maskvai įvardyti jos veiksmus, kurie kelia nerimą NATO sąjungininkams Europoje.
Delfi primena, kad Rusija reikalauja raštiškų atsakymų į išdėstytus reikalavimus.
Vašingtono ir Maskvos vyriausieji diplomatai praėjusį penktadienį per derybas sutiko toliau stengtis mažinti įtampą dėl Ukrainos, JAV pažadėjus šią savaitę raštu atsakyti į Rusijos saugumo reikalavimus.
Augant nuogąstavimams, kad Rusija gali įsiveržti į savo provakarietišką kaimynę, amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susėdo pusantros valandos trukusių derybų, paskubomis surengtų Ženevoje.
Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, bet neigia, kad planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį, ir reikalauja saugumo garantijų, įskaitant draudimą šiai valstybei kada nors įstoti į NATO.
Po derybų A. Blinkenas pažymėjo, kad Vašingtonas šią savaitę pasidalys raštiškomis idėjomis su Rusija, taip pat išreiškė viltį, kad diplomatija nenutrūks.
„Nesitikėjome, kad šiandien bus pasiektas koks nors didelis proveržis, bet manau, jog dabar einame aiškiu keliu, kalbant apie tai, kaip suprantame vieni kitų susirūpinimą ir pozicijas“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Tikimės, kad galėsime raštu išsamiau pasidalyti su Rusija mums susirūpinimą keliančiais klausimais ir idėjomis. Taip pat sutarėme po to tęsti diskusijas“, – pridūrė jis.
Trečiadienį J. Bidenas tiesmukai spėjo, kad V. Putinas tikriausiai „veršis“ į Ukrainą, taip pat perspėjo, jog tokiu atveju Rusijos lauktų „katastrofa“.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės įspėjo, kad skelbtų Maskvai griežtas ekonomines sankcijas, jei ši užpultų savo kaimynę.
Rusija, jau dabar kurstanti sukilimą Rytų Ukrainoje, nuo 2014 metų nusinešusį daugiau nei 13 tūkst. gyvybių, reikalauja garantijų, kad NATO niekada neleis prisijungti šiai buvusiai Sovietų Sąjungos respublikai ir kitaip neplės savo veiklos ankstesnėje Maskvos įtakos sferoje.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad ši idėja „pasmerkta žlugti“, taip pat apkaltino Rusiją, kad ji, baugindama ir versdama paklusti kitą šalį, pakerta po Šaltojo karo Europoje įsigalėjusią tvarką.
Maskva penktadienį pakartojo reikalavimus „išvesti užsienio pajėgas, techniką ir ginkluotę“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nepriklausė NATO, šįkart konkrečiai išskirdama Bulgariją ir Rumuniją – dvi buvusias Varšuvos sutarties nares, įstojusias į NATO 2004-aisiais.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija netrukus atkirto, kad šis reikalavimas „yra nepriimtinas ir negali būti iškeliamas per derybas“.
A. Blinkenas į Ženevą atvyko po solidarumo kelionės į Kijevą ir derybų su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija Berlyne.
Net ir atmesdama pagrindinius Rusijos reikalavimus, J. Bideno administracija pareiškė esanti pasirengusi kalbėtis su Maskva apie jai rūpimus saugumo klausimus.
JAV, be kita ko, pasiūlė grąžinti apribojimus Europoje dislokuojamoms raketoms, kurie buvo nustatyti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartimi – Šaltojo karo laikų paktu, kurį dėl įtariamų Maskvos pažeidimų suplėšė amerikiečių eksprezidento Donaldo Trumpo administracija.
