Jis džiaugiasi, kad Švedija taps 32-ąja Aljanso nare, pareiškė J. Bidenas pirmadienio vakarą Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime. Dabar jis pasirengęs bendradarbiauti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekiant stiprinti gynybą ir atgrasymą euroatlantinėje erdvėje, sakoma toliau.
Turkija jau seniai siekia modernizuoti savo naikintuvų flotilę. Ji, be kita ko, nori iš JAV įsigyti 40 amerikietiškų F-16 naikintuvų. J. Bidenas sekmadienį davė suprasti, kad ginklų pardavimą laiko priemone, kuri gali įtikinti Turkiją atsisakyti savo blokados dėl Švedijos prisijungimo prie NATO.
JAV vyriausybė praeityje ne kartą pabrėžė, jog remia Turkijos siekį modernizuoti savo F-16 flotilę, tačiau tai esą nėra atlygis už šalies pritarimą NATO plėtrai į Šiaurę.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pranešė, kad R. T. Erdoganas sutiko perduoti savo šalies parlamentui Švedijos stojimo į Aljansą paraišką, jog šis ją ratifikuotų.
Turkija iki tol blokavo Švedijos siekį prisijungti prie NATO, kaltindama Stokholmą, kad šis esą teikia prieglobstį kurdų aktyvistams, kuriuos Ankara laiko teroristais.
„Geros žinios iš Vilniaus: pagaliau atvertas kelias Švedijos narystės NATO ratifikavimui Turkijos parlamente, – tviteryje pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. – Mūsų bendros pastangos davė vaisių. 32 (NATO narių) būryje visi būsime saugesni. Nuoširdžiai sveikiname, Švedija!“
ES užsienio reikalų patikėtinis Josepas Borrellis pirmadienio vakarą rašė: „Šiandien Vilniuje žengtas istorinis žingsnis. Švedijos kelias į NATO laisvas! Tai gera žinia Švedijos žmonėms ir mūsų bendrai saugumo ir gynybos politikai. Stipresnė NATO reiškia saugesnę Europą“.
