S. Rosenbergas radijo stoties „Echo Moskvy“ eteryje sakė, kad interviu iš A. Lukašenkos norėjo paimti dar 1999-aisiais, prieš 22-ejus metus.
„Teko laukti du dešimtmečius, bet pagaliau pavyko“, – sakė žurnalistas.
Pasak jo, BBC socialiniuose tinkluose sulaukė kritiškų komentarų, kai buvo anonsuota, kad britų transliuotojas paviešins interviu su A. Lukašenka. Baimintasi, kad BBC suteiks platformą Vakarų nepripažįstamam Baltarusijos lyderiui skleisti melagingiems teiginiams.
Tačiau, pasak S. Rosenbergo, toji kritika baigėsi pasirodžius visam interviu.
„Tuomet socialiniuose tinkluose atsiliepimai buvo daugiausia geri“, – kalbėjo jis.
„Mes iš jo neėmėm interviu, kad padarytume kokią nors sensaciją ar išskirtinę medžiagą ar kad pasikeltume reitingus. Valstybiniuose Baltarusijos kanaluose pasirodė informacija neva aš už šį interviu gavau didžiulį honorarą. Tačiau jie nežino BBC sistemos – mes honorarų negauname. Kadangi pernai lankėmės Baltarusijoje, tai galėjome užduoti nepatogius, bet akivaizdžius klausimus. Man tai atrodo svarbu. Pripažįsti jį prezidentu ar ne, jis visgi pastaruosius pusantrų metų yra įvykių epicentre“, – sakė žurnalistas.
Prisiminęs interviu pradžią, jis sakė, kad jokio smal talk nebuvo.
„Jis atėjo, susėdome prie stalo ir iš karto pradėjome, nebuvo jokių smal talk [tuščių šnekų – Delfi]. Žinoma, jis bandė mane išmušti iš vėžių. Pačioje pradžioje, kai jį pirmą kartą pertraukiau, jis pasakė „nesijaudinkite, nesijaudinkite“, – prisiminė jis.
S. Rosenbergo teigimu, paskui A. Lukašenka kartais pereidavo prie familiarumo – vietoje „jūs“ sakydavo „tu“.
„Jis emocionalus žmogus, labai pasitiki savimi. Galima sakyti, pernelyg pasitiki. Aš pastebėjau, kad vietoje „jūs“ jis vartoja „tu“. Nesupratau, ką tai reiškia: ar kad manęs negerbia, ar atvirkščiai?“ – pasakojo korespondentas.
„Tai žmogus, kuris juoda vadina balta, o balta – juoda. Jis sakė, kad Minske į protestus susirinko ne daugiau kaip 46 tūkst. žmonių, bet jų akivaizdžiai buvo daugiau, patys matėme. Bandžiau jam paaiškinti, kad mes [ten] buvome, kad mūsų įvykių vaizdas neatitinka jo versijos“, – teigė Jungtinės Karalystės (JK) žurnalistas.
Pasak jo, A. Lukašenka nori, jog Europa jį pripažintų kaip pasaulio lyderį, kad sėstų su juo prie derybų stalo.
„Bet problema ta, kad kaipgi galima derėtis po visų įvykių, nutikusių per pastaruosius pusantrų metų, po represijųׅ“, – įvertino S. Rosenbergas.
„Pokalbio pabaigoje jis pareiškė: „Neįsižeiskite, jūs patys viską pradėjote.“ Man pasirodė, kad, jo nuomone, interviu išėjo vykęs. Netgi pasiūlė paimti dar vieną interviu tiesioginiame eteryje: „Kitą kartą – aštuonios minutės, tiesioginis eteris.“ Nežinau, kaip tai atrodys, bet pasiūlė, ir tiesiai prieš kamerą“, – patikslino korespondentas.
Tačiau, pasak jo, įdomiausia buvo tai, kas įvyko po interviu.
„Apskritai kalbant, tikėjausi visko. Įdomiausia dalis buvo vėliau, pasibaigus interviu. Sutikau atsakyti į vieną Baltarusijos valstybinės televizijos klausimą – apie savo įspūdžius. Mane nuvedė į kitą pastato patalpą. Galvojau, bus vienas operatorius ir korespondentas, bet ten buvo paruošta visa „spaudos konferencija“. Pasipylė klausimai: „Ar laikote save Lenkijos jėgos struktūrų pareigūnų auka?“; „Kurią dieną praėjusiais metais atvykote į Minską?“ – tvirtino žurnalistas.
Taip pat S. Rosenbergas mano, kad A. Lukašenka „stengėsi dėl vidaus auditorijos, norėjo, kad televizijos žiūrovai manyje išvystų „tikrąjį Vakarų veidą“, kad aš toks blogas, pasienyje liepiau naudoti vandens patrankas, kad keliu grėsmę Baltarusijos nacionaliniam saugumui“.
„To buvo galima tikėtis. Aš tiesiog stengiausi interviu metu išlikti ramus ir reaguoti į jo žodžius. Atrodė, jog jis bandė nukreipti dėmesį nuo įvykių Baltarusijoje ir sudaryti įspūdį, kad Baltarusiją supa priešai: Lietuva, Estija, Latvija, NATO“, – pridūrė S. Rosenbergas.
„Nustebino dar vienas dalykas – įrašėme tikriausiai 45 minučių trukmės pokalbį. Mūsų tikslas buvo tiesiog įrašinėti... Interviu baigėsi, ir galvojau, kad jis tuoj atsistos ir išeis. Nieko panašaus. Sėdėjo ir kalbėjo toliau. Ir taip netyčia prasidėjo antras interviu. Ne iš karto tai supratau. Dar 10 minučių – viskas, antras interviu baigėsi. Atsistojome, bet Aliaksandras Grigorjevičius vis tiek niekur neina. Manau, kad jis būtų sėdėjęs keletą valandų, buvo pasiruošęs kalbėti“, – tęsė žurnalistas.
BBC darbuotojo taip pat paklausė, „ar labai malonu buvo imti interviu iš žmogaus, kuris tave visą laiką kaltina ir grasina anksčiau laiko nutraukti interviu“.
„Tokį elgesį irgi buvo galima numatyti. Tiesiog reikia išlikti ramiam, nesinervinti ir uždavinėti savo klausimus. Jis elgėsi emocionaliai, aš stengiausi elgtis ramiai“, – atsakė S. Rosenbergas.
Komentuodamas A. Lukašenkos žodžius apie Aleksejų Navalną ir Vladimirą Putiną, ištartus atsakant į klausimą apie derybas su opozicija, S. Rosenbergas pareiškė: „Man atrodo, kad jis tai pasakė netyčia, nes paskui iš karto pridūrė: „Nemanau, kad taip nutiks, nes Navalnas – parsidavėlis.“ Regis, jis nenorėjo kalbėti apie Navalną.“
„Kai klausinėjau apie Putiną, jis susierzino. Santykių su Rusija tema jam akivaizdžiai yra gana jautri“, – reziumavo JK žurnalistas.
S. Rosenbergas pasakojo, kad valstybiniai Baltarusijos kanalai transliavo kitokią šio interviu versiją: sumontuota visiškai kitaip nei BBC.
„Mūsų interviu jie išskaidė dalimis: migrantų krizė, santykiai su Europa, politinė situacija Baltarusijoje. Jie kelis mano klausimus sumontavo į vieną krūvą, tarsi būčiau uždavęs vieną klausimą, o paskui sekė ilgas jo atsakymas. Ir gavosi ne dialogas, o A. Lukašenkos monologas. Tų momentų, kur aš pertraukiu jo kalbą, nebuvo. Yra tokių vietų, kur matyti, kad pradedu kalbėti – ir viskas, toliau kalba A. Lukašenka“, – sakė BBC žurnalistas.
Žurnalistas sakė sunkiai galintis prognozuoti, kas toliau vyks Baltarusijoje.
„Aš jau seniai priėjau prie išvados, kad prognozuoti, kas nutiks Rusijoje, Baltarusijoje ar Ukrainoje, yra labai sunku. Man atrodo, su ponu Lukašenka šiame interviu mes kalbėjomės apie dvi skirtingas šalis. Jis įsivaizduoja, kad Baltarusija – tai šalis, kur visi jį myli, viskas gerai, o visi priešai jau pabėgo iš šalies arba užrakinti kalėjimuose. Mano kitoks požiūris. Tai, kad jį visi myli, neatitinka realybės. Ir prie ko tai prives, aš nežinau. Pamatysime“, – reziumavo S. Rosenbergas.
„Manau, kad tai visiškai tikėtina. Mes esame slavai. Mes turime širdį. Mūsų kariai žino, kad migrantai keliauja į Vokietiją. Galbūt kažkas jiems padėjo. Aš to net nenagrinėsiu“, – sakė jis.
Tačiau jis neigė kvietęs į Baltarusiją atvykti tūkstančius migrantų, kad išprovokuotų krizę pasienyje.
„Aš jiems pasakiau, kad pasienyje migrantų nesuiminėsiu, nelaikysiu jų prie sienos, ir jei nuo šiol jie toliau čia vyks, aš jų nestabdysiu, nes jie vyksta ne į mano šalį, jie vyksta į jūsų šalį. Štai ką turiu galvoje. Tačiau aš jų čia nekviečiau. Ir jei atvirai, nenoriu, kad jie keliautų per Baltarusiją“, – kalbėjo jis.
Maža to, A. Lukašenka pareiškė, kad Vakarai bando sukelti karą, bet jeigu karas prasidės, jis bus branduolinis, nes į konfliktą bus įtraukta NATO ir Rusija.
A. Lukašenka sakė esą Vakarai dar neatsiskaitė su baltarusių tauta net už tuos nuostolius, kuriuos ji patyrė per Antrąjį pasaulinį karą, bet jau bando pradėti naują „karelį“. „Jūs iki šiol privalote mums melstis. Melstis, nes mes kariavome prieš fašizmą. Buvome jūsų koalicijos dalis, pamenate? Ar prisimenate dieduką, kuris visą laiką rūkė cigarą [turimas omenyje Winstonas Churchillis], ir mūsiškį – su pypke [turimas omenyje Josifas Stalinas]. Neprisimenate? Jūs su baltarusių tauta dar neišsiaiškinote dėl Antrojo pasaulinio karo, neatsiskaitėte už mūsų patirtus nuostolius. Dar nepraėjo nė 100 metų nuo karo pradžios, o jūs vėl veržiatės pas mus ir bandote sukelti naują karelį. Juk suprantate, kad prasidėjus karui Baltarusijoje bus įtraukta NATO ir Rusija. Karas bus branduolinis“, – patikino jis.
Politikos analitikai po šio interviu sakė, kad A. Lukašenka parodė tikrąjį savo veidą.
