Anot jo, pagrindinė žinutė, kurią bandė ištransliuoti O. Syrskis, yra tokia, kad iš tikrųjų nieko labai baisaus nevyksta, Ukraina toli gražu nėra pralaimėjusi.
Ramus ir pasitikintis O. Syrskio interviu Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“ tonas šiek tiek kontrastuoja su nerimastingais Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimais, teigia S. Chomenka. Pokalbyje su amerikiečių kanalu CBS (Ukrainos prezidento administracija įrašą paskelbė tuo pat metu, kai buvo publikuotas O. Syrskio interviu) V. Zelenskis kalbėjo apie Rusijos karių planus gegužės–birželio mėnesiais pradėti naują puolimą ir neatmetė, kad Ukraina gali būti nugalėta, jei Vakarai ir toliau blokuos karinę pagalbą Kyjivui. Tačiau V. Zelenskio žodžiai aiškiai yra skirti JAV publikai, kai O. Syrskio – Ukrainos vidaus auditorijai.
O. Syrskis vyriausiojo vado pareigas perėmė vasario mėnesį, kai V. Zelenskis atleido populiarųjį jo pirmtaką Valerijų Zalužną.
Kalbėdamas apie padėtį fronte, O. Syrskis neneigė, kad situacija sudėtinga, tačiau kitaip, anot jo, paprasčiausiai nebūna. Priešas tęsia puolimą, bando bet kokia kaina peržengti Donecko ir Luhansko sričių ribas, išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas kairiajame Dnepro krante Zaporižios srityje.
„Bet mes ne tik ginamės, bet ir kiekvieną dieną skirtingomis kryptimis patys veržiamės į priekį. Pastaruoju metu mūsų susigrąžintų pozicijų kiekis viršija prarastų. Priešui nepavyko juntamai prasiveržti strateginės svarbos kryptimis, jo teritoriniai pasiekimai, jeigu tokių ir yra, teturi taktinės reikšmės“, – sako O. Syrskis.
Syrskis: Rusija ginkluotės kiekiu lenkia Ukrainą santykiu 6:1
Rusija turimais ginklais šešiskart lenkia Ukrainos pajėgas fronto linijose, dėl to prarandami kariai ir pozicijos, penktadienį paskelbtame interviu teigė neseniai paskirtas Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas. „Prieš kelias dienas priešo pranašumas pagal iššautą amuniciją buvo maždaug šeši prie vieno“, – naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė O. Syrskis.
„Dabar gynybos pajėgos vykdo užduotis visoje ilgoje fronto linijoje, turėdamos mažai ginklų ir šaudmenų arba jų visai neturėdamos“, – perspėjo jis, sakydamas, kad kai kuriuose rajonuose padėtis yra „įtempta“.
Pasak O. Syrskio, pastaraisiais mėnesiais ir savaitėmis Rusija „gerokai padidino aviacijos aktyvumą, naudodama „valdomas aviacines bombas, kurios naikina mūsų pozicijas“. Ukraina siekia, kad JAV Kongresas priimtų ilgai atidėliotą 60 mlrd. dolerių karinės pagalbos Kyjivui paketą. „Tikimės iš savo partnerių gauti daugiau oro gynybos sistemų ir, svarbiausia, raketų, – sakė O. Syrskis. – Būtume dar dėkingesni, jei ši pagalba ateitų greičiau ir pakankamais kiekiais.“
Ukraina prarado teritoriją, kurią „neabejotinai būtų išsaugojusi“, jei turėtų „pakankamą kiekį oro gynybos sistemų ir artilerijos sviedinių“, sakė jis. „Turime pripažinti, kad per Charkivo puolimą negalėjome pasiekti didesnės sėkmės, nes mums trūko išteklių“, – kalbėjo O. Syrskis.
„Pažeistas gynybos vientisumas“
2022 metais Ukraina atkovojo iš Rusijos teritoriją netoli rytinio Charkivo miesto, tačiau Rusija toliau puola šį pasienio regioną. O. Syrskis perspėjo Rusiją nebandyti susigrąžinti Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto, sakydamas, kad tai „jiems būtų pražūtinga“. „Išteklių ir reikiamo amunicijos kiekio trūkumas leido rusams stipriai įsitvirtinti Ukrainos pietuose, Zaporižios regione“, – pridūrė O. Syrskis.
Rusija pietuose įrengė stiprias gynybos linijas, kurių Ukrainai nepavyko pralaužti per praėjusių metų vasaros kontrpuolimą. „Šių pozicijų puolimas be veiksmingos oro paramos mums atnešė žmonių ir įrangos nuostolių“, – sakė O. Syrskis. „Naujausias atvejis – Avdijivka“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje pasienio miestą netoli rytinio Donecko miesto, kurį Rusija užėmė vasario mėnesį.
„Dėl nuolatinio bombardavimo valdomomis aviacinėmis bombomis buvo pažeistas mūsų gynybos vientisumas, – sakė O. Syrskis. – Neigiamą vaidmenį suvaidino ir šaudmenų trūkumas mūsų artilerijai. Dėl to buvo neįmanoma veiksmingai priešintis. Kad išvengtume apsupimo ir išsaugotume gyvybes, nusprendžiau pasitraukti iš Avdijivkos“.
Teigia, kad per pasitraukimą iš Avdijivkos Rusija paėmė į nelaisvę 25 Ukrainos karius
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir visa šalis deda pastangas, kad būtų išlaisvinti į Rusijos nelaisvę paimti Ukrainos kariai, pridengę atsitraukimą iš Avdijivkos, sakė O. Syrskis. Jis teigė, kad per šiuos mūšius rusai paėmė į nelaisvę 25 ukrainiečių karius.
„Rusijos propagandistai pasitelkia įvairius vaizdo įrašus su paimtais į nelaisvę Ukrainos kariais, kad diskredituotų Ukrainos gynybos pajėgas, darytų psichologinį spaudimą ir skleistų paniką tarp ukrainiečių. Noriu pasakyti šiems kariams, jei jie mane išgirs, ir jų šeimoms, kad mes nė vieno nepamiršome ir darome viską, kad išlaisvintume šiuos karius iš priešo nelaisvės. Mūsų valstybės vadovybė, Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir Ginkluotųjų pajėgų vadovybė visapusiškai dalyvauja šiose pastangose“, – sakė O. Syrskis.
Jo žodžiais, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai buvo priversti trauktis iš Avdijivkos, nes priešas turėjo didelį puolimo pranašumą. Nenutrūkstamas bombardavimas valdomomis aviacinėmis bombomis palaužė gynybą ir leido priešui žengti į priekį. Neigiamą vaidmenį suvaidino ir nepakankamas artilerijos šaudmenų kiekis. Tai neleido Ukrainos pajėgoms vykdyti veiksmingą priešpriešinę kovą. Siekiant išvengti apsupties ir išgelbėti žmonių gyvybes, buvo priimtas sprendimas palikti Avdijivką, teigė O. Syrskis.
Tačiau jis pridūrė, kad puldami Avdijivką priešai patyrė didelių nuostolių ir vargu ar apie tai kalbės per Rusijos televiziją. „Nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. vasario 17 d. įsiveržėliai iš Rusijos, puolę Avdijivkos kryptimi, prarado 47 186 karius, 364 tankus, 748 šarvuotas kovos mašinas, 248 artilerijos sistemas ir 5 lėktuvus. Nuo Avdijivkos gynybinės operacijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos šiame sektoriuje paėmė į nelaisvę 95 įsibrovėlius iš Rusijos“, – sakė O. Syrskis.
Ukrainos duomenimis, nuo invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki šių metų kovo 29 d. Ukrainoje žuvo 440 790 Rusijos kareivių.
Apie mobilizaciją
Ukrainos karinė vadovybė pakoregavo pajėgų kiekio didinimo planus, jeigu anksčiau manyta, kad karinių pajėgumų ir dalinių rotacijos užtikrinimui ginkluotosioms pajėgoms fronte būtina mobilizuoti dar 500 tūkst. žmonių, tai atlikus vidinių išteklių auditą ir pasitikslinus kiekius nuspręsta šį skaičių pastebimai sumažinti, teigė O. Syrskis.
Tik naujo skaičiaus jis neįvardijo: „Tikimės, kad mums užteks žmonių, galinčių ginti Tėvynę. Kalbu ne tik apie mobilizuotuosius, net ir apie savanorius.“ Jis taip pat pridūrė, jog karinės patirties neturinčių mobilizuotųjų niekas iš karto į frontą nesiunčia.
Kas dabar Syrskiui atrodo svarbiausia? Išsaugoti žmones. „Geležį“ galima pataisyti, o žuvusiųjų nebesugrąžinsi, sakė O. Syrskis. Dar vienas prioritetas – tai visuomenės vienybė, politinės trinties nebuvimas. „Esu tikras: Rusija niekada nesugebės mūsų nugalėti mūšio lauke, jeigu ukrainiečiai išliks vieningi ir nepraras vilties. Jeigu skirsime energiją ir jėgas tuštiems politiniams nesutarimams vienas su kitu, tai bus kelias ne į pralaimėjimą, o į pražūtį“, – kalbėjo vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
