Abi šalys kariavo du karus dėl Kalnų Karabacho, tačiau rugsėjį Azerbaidžanas surengė žaibišką puolimą prieš armėnų separatistus ir atkovojo regioną.
Prancūzija „vykdo militaristinę politiką apginkluodama Armėniją, skatindama revanšistines jėgas Armėnijoje ir padėdama pagrindus naujiems karams mūsų regione išprovokuoti“, – sakoma I. Alijevo rašytiniuose komentaruose tarptautinei konferencijai, juos perskaitė Azrbaidžano prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais. I. Alijevo pranešime sakoma, kad Paryžius „ardo stabilumą ne tik buvusiose ir dabartinėse kolonijose, bet ir Pietų Kaukaze, kur remia separatistines tendencijas ir separatistus“.
Baku nuolat kritikuoja Prancūziją, kurioje gyvena didelė armėnų diaspora, kad per šių Kaukazo šalių teritorinį konfliktą Paryžius laikėsi „šališkos, Armėnijai palankios“ pozicijos.
Tarptautiniu mastu tarpininkaujamose buvusių sovietinių respublikų taikos derybose maža pažangos, bet abiejų šalių lyderiai sakė, kad visapusiškas taikos susitarimas gali būti pasirašytas iki metų pabaigos.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas, tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES), surengė kelis derybų ratus. Tačiau praėjusį mėnesį I. Alijevas atsisakė dalyvauti derybose su N. Pašinianu Ispanijoje, motyvuodamas prancūzų šališkumu. Per tas derybas prie ES vadovo Charles'io Michelio kaip tarpininkai turėjo prisijungti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Ketvirtadienį Baku taip pat atsisakė dalyvauti normalizavimo derybose su Armėnija, planuotose šį mėnesį Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir kaip atsisakymo priežastį nurodė „šališką“ Vašingtono poziciją.
