Protestuotojai, kaip skelbiama, atsinešė Kalnų Karabacho vėliavų ir reikalauja iš šalies premjero Nikolo Pašiniano ryžtingesnių veiksmų.
N. Pašinianas pradėjus rinktis protestuotojams savo ruožtu sukritikavo raginimus surengti „perversmą“ Armėnijoje.
„Neturime leisti, kad tam tikri žmonės, tam tikros jėgos suduotų smūgį Armėnijos valstybei“, – sakė jis.
Kaip rašo „Meduza“, protestuotojai taip pat rinkosi prie Rusijos ambasados Jerevane ir reikalavo, kad vadinamieji Rusijos taikdariai Kalnų Karabache imtųsi veiksmų, kad apgintų regiono gyventojus.
Antradienį Azerbaidžanas, pradėjęs „antiteroristines operacijas“ ginčijamoje Kalnų Karabacho teritorijoje, pareikalavo „visiškai išvesti“ armėnų pajėgas iš regiono ir pabrėžė, jog tai – sąlyga taikai.
„Vienintelis būdas pasiekti taiką ir stabilumą regione yra besąlygiškas ir visiškas Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Azerbaidžano Karabacho regiono ir vadinamojo (armėnų separatistinio) režimo panaikinimas“, – sakoma Baku gynybos ministerijos pranešime.
Azerbaidžanas taip pat paskelbė atidaręs humanitarinius kelius, kad atsiskyrusio Kalnų Karabacho gyventojai, kurie nėra kovotojai, galėtų pabėgti nuo karo veiksmų. „Siekiant užtikrinti gyventojų evakavimą iš rizikos zonos, Lačino kelyje ir kitomis kryptimis sukurti humanitariniai koridoriai bei priėmimo punktai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Armėnija antradienį paneigė, kad armėnų gyvenamame Kalnų Karabache yra jos kariuomenė. „Armėnijos gynybos ministerija ne kartą sakė ir pareiškia dar kartą, kad Armėnijos Respublika neturi kariuomenės Kalnų Karabache“, – teigė ministerija.
Tuo metu Rusija paragino Azerbaidžaną ir Armėniją „nutraukti kraujo liejimą“ ir tęsti taikos derybas. Rusija pareiškė palaikanti ryšius su Azerbaidžanu dėl jo „antiteroristinių operacijų“ armėnų gyvenamame Kalnų Karabacho regione ir paragino visas šalis laikytis paliaubų susitarimų.
„Žinome, ką reikia daryti, kad padėtis būtų išrišta (...) įgyvendinti viską, dėl ko susitarėme, neprovokuoti (...) stengtis numalšinti padėtį ir dirbti ieškant sprendimo“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji sakė, kad „visi žingsniai siekiant taikaus sprendimo yra išdėstyti (Maskvos tarpininkautose) sutartyse, pasirašytose 2020–2022 metais“.
