Kaip teigiama Karo tyrimo instituto (ISW) pranešime, prie tokių išvadų tenka prieiti atsižvelgiant į keletą pastarojo meto įvykių. Kovo 19 d. Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka Maskvoje susitiko su Kinijos specialiuoju atstovu Korėjos pusiasalio reikalams Liu Xiaomingu, kad dviese aptartų Korėjos pusiasalyje susidariusią situaciją.
Šalys apkaltino JAV ir jų sąjungininkes dėl keliamos grėsmės išprovokuoti karo padėtį Azijos šiaurės rytuose bei įspėjo, kad JAV nepradėtų skleisti Šaltojo karo metams būdingų blokų kūrimosi teorijų – „blokinio mąstymo“.
Glaudesnių santykių Rusija siekia ir su Šiaurės Korėja. Mainais už pažadą bendradarbiauti technologijų plėtros srityje ir galbūt dar kokią nors paramą Šiaurės Korėja Rusijai pristatė balistinių raketų ir artilerijos šaudmenų siuntą. Vykdomi tokio tipo sandoriai kelia nerimą Seului.
Tuo pat metu Rusijos ambasadorius Kinijoje Igoris Morgulovas susitiko su Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ vadovu Fu Hua ir aptarė dvišalį bendradarbiavimą žiniasklaidos srityje.
Kovo 19 d. Irano prezidentas Ebrahimas Raisi telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Dviejų šalių vadovai aptarė dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas. E. Raisi patvirtino esąs pasiruošęs padėti Rusijai stabilizuoti Pietų Kaukazo regioną, įskaitant ir pastarojo meto įvykius Armėnijoje bei Azerbaidžane.
Rusijos siekis sustiprinti politinius ir diplomatinius dvišalius santykius su Pekinu bei noras pasinaudoti dvišaliais santykiais su Iranu ir Šiaurės Korėja karinės naudos tikslais atitinka „blokinio mąstymo“ modelį, dėl kurio A. Rudenka ir Liu Xiaomingas apkaltino JAV ir jų sąjungininkes, atkreipia dėmesį analitikai.
Naudodamasis karu prieš Ukrainą Kremlius palaiko dvišalius santykius su atitinkamomis valstybėmis ir siekia sukurti koaliciją, galinčią tapti atsvara Vakarams, taigi, vykdo vieną iš ilgalaikių ir pagrindinių Rusijos užsienio politikos strategijų.
