Ebrahimas Raisi – ultrakonservatyvių pažiūrų šiitų dvasininkas, Irano prezidentas. Aštuntuoju šalies prezidentu jis prisaikdintas 2021 rugpjūčio mėnesį.
E. Raisi prezidento poste pakeitė nuosaikių pažiūrų Hassaną Rouhani, dirbusį dvi kadencijas.
Jis perėmė vadovavimą šaliai, kurią purto gili socialinė krizė ir kurios ekonomiką smukdo JAV sankcijos Teheranui dėl jo ginčijamos branduolinės programos.
Irane kilo masinių protestų banga, kurią pakurstė Irano kurdės Mahsa Amini mirtis areštinėje 2022 m. rugsėjo mėnesį.
2023 m. kovo mėnesį regioninės varžovės Iranas ir Saudo Arabija pasirašė netikėtą susitarimą, kuriuo buvo atkurti diplomatiniai santykiai.
Spalio 7 d. prasidėjęs karas Gazos Ruože vėl įkaitino įtampą regione, o po keleto atsakomųjų eskalacijų Teheranas 2024 m. balandį paleido šimtus raketų ir raketų tiesiai į Izraelį iš Irano.
E. Raisi, gimęs 1960 metais šiaurės rytų Irano šventajame Mašhado mieste, anksti pakilo į aukštas pareigas. Būdamas vos 20-ies, po 1979 m. islamo revoliucijos, nuvertusios JAV remiamą monarchiją, jis buvo paskirtas Karadžo, esančio šalia Teherano, generaliniu prokuroru.
1989-1994 m. jis ėjo Teherano generalinio prokuroro pareigas, nuo 2004 m. dešimtmetį buvo teismų administracijos vadovo pavaduotojas, o 2014 m. – nacionalinis generalinis prokuroras.
Jo juodas turbanas reiškia tiesioginę kilmę iš islamo pranašo Mahometo, o šiitų dvasininkų hierarchijoje jis turi religinį titulą „hojatoleslam“ – pažodžiui „islamo įrodymas“, – vienu rangu žemesnį už ajatolos titulą.
2024 metų gegužės 19 d. pranešta, kad dingo sraigtasparnis, kuriuo skrido E. Raisi. Irano žiniasklaida kitą dieną paskelbė jį mirusiu.