Susirėmė dėl Rusijos kūrėjų kūrinių
Temperatūra debatuose pradėjo kilti po klausimo apie primygtinę rekomendaciją Lietuvos mokytojams nedėstyti Rusijos klasikų kūrinių, kol vyksta karas Ukrainoje, nestatyti rusų autorių spektaklių, operų, groti jų kūrinių. Ne tik dabartinių autorių, kurie pritaria Kremliaus politikai, bet ir praeities. Kandidatų į prezidentus buvo klausiamas, ar šis sprendimas buvo teisingas.
Kandidatė Ingrida Šimonytė tikino, jog reikia įvertinti bendrą kontekstą. O ankstesnių Rusijos autorių ar kūrėjų kūriniuose galima matyti ir imperinės Rusijos kultūros apraiškas, kurių dabar ir siekiama.
„Nesakau, kad nereikia skaityti, nereikia apie tai kalbėti, bet kai vertiname, turime matyti kontekstą. Nes kažkaip Lietuvoje susiformavusi nuostata, kad Rusijos kultūra kažkokia stebuklinga. <...> Mums reikia plėsit kontekstą, ieškoti kitų kultūrų, kitų kūrinių“, – tikino ji.
Paklausta, tai koks sprendimas turėtų būti dėl baleto „Spragtukas“ rodymo, I. Šimonytė teigė, jog „jeigu prezidentas pradės pradės statyti spektaklius, tai jau demokratijai bus nekas“.
Kandidatas į prezidentas Giedrimas Jeglinskas ragino pasitikėti mokytojais ir pasitikėti vieni kitais – mokytojų turima patirtis leis nustatyti, ko reikia, o ko ne, tikino kandidatas.
Perrinkimo siekiantis kandidatas į prezidentas Gitanas Nausėda savo atsakymą pradėjo nuo paraginimo – „neišsikraustykime iš proto“.
„Visi jie egzistuoja nepriklausomai nuo to, kaip čia baigsis debatai, pasaulis įrašys ir jau įrašė juos į kultūros lobyną. Nesuprantu, ką tie žmonės turi kažką bendro su Putino režimo“, – tikino G. Nausėda.
Jis ironizavo, kad gal reikėtų uždrausti ir Hitlerio itin mėgtus kompozitorius, mėgtus autorius.
„Man čia yra viskas aišku. Tai, kas priklauso šiem žmonėms turi būti ir priklausyti, jų vieta istorijoje yra neabejotina. O visi prisiplakėliai ir Putino režimo rėmėjai dabartiniai, su jais yra kita kalba. Ne tik tariamai su kultūros žmonės, nes jie pateisino kruviną karą ir nieko bendro su humanizmu neturi. <...> Sportininkus irgi ten įrašyčiau. <...>
Turime labai aiškiai atskirti, kas yra praeitis, kultūra, jos lobynas ir dabartiniai konjunktūriniai veikėjai, kurie atvirai arba užslėptomis formomis tarnauja Putino režimui“, – savo nuomonę sakė dabartinis šalies vadovas G. Nausėda.
Kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis pritarė G. Nausėdai. Bet įžvelgė ir noro drausti absurdą.
„Manau, kad daug teigiamų dalykų atvėrė karas Ukrainoje mūsų mąstymui, bet kartu ir veda labai absurdiškais keliais. <...> Man absurdu kvepia siūlymai, diskusijos ta tema – apie literatūrą, kalbą. <...> Bet kai mes pradedame savo diskusijas apie Rusijos klasikos kūrinių uždraudimu, ar jums neatrodo, kad mes einame labai panašiu keliu ir minkštąją galią dabar tam naudojam. <...> Kaip ir nuo kalbų atsiribojimas ar uždraudimas. Tai dabar vokiečių gal uždrauskime, nes jie I ir II pasaulinius inicijavo? Mes kartais iš tokių teigiamų dalykų nueinam visiškai absurdiškais keliais ir aš nebūčiau šalininkas ėjimo to keliu. Kažkas kažkurioje vietoje turi pasakyti STOP ir įjungti sveiką protą“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Kandidatas Dainius Žalimas debatuose pabrėžė, jog mokytojams skirtas patarimas, ar rekomendacija, ne draudimas. Tačiau kartu kandidatas tikino, kad tik aklas gali nematyti jog Kremlius oficialiai skelbia, jog rusų kalba, kultūra, jos sklaida turi būti naudojama kaip įrankis tam tikroms šalims išlaikyti savo įtakoje.
„Visiškai logiška, kad tokios rekomendacijos gimsta“, – tikino jis.
Kandidatas Remigijus Žemaitaitis stebėjosi, kodėl norima viską drausti ir nepasitikima šalies piliečiais.
„Kategoriškai nesutinku. Klausau valdančiosios koalicijos atstovų ir čia Šiaurės Korėja. <...> Viską uždrauskime... <...> Aš pasitikiu Lietuvos piliečiais, kodėl jūs nepasitikite? Kodėl jūs juos laikote kvailiais? Nejaugi jis nesugeba atskirti, kas yra gera, o kas bloga?
Mes diskutuojame apie dalyką, apie kurį mes net teisės neturime diskutuoti“, – emocingai kalbėjo R. Žemaitaitis.
Jis teigė, jog Rusija yra ilgametė Lietuvos kaimynė, tad ir kultūrinis laukas yra persipynęs, atskirti jo negalima. Atsakydama į šį teiginį I. Šimonytė klausė R. Žemaitaičio, kiek jis galėtų išvardinti kitos Lietuvos kaimynės – Lenkijos, kūrėjų. R. Žemaitaitis pripažino, jog negali.
Eduardas Vaitkus savo pasisakyme tikino, jog savicenzūra yra aukščiausia cenzūros forma.
„O tada svarbesnis klausimas, o ką daryti?“, – klausimą iškėlė E. Vaitkus ir perskaitė pareiškimą, kuriuo pranešė, jog burią naują politinę jėgą.
Ignas Vėgėlė debatuose trečiadienio vakarą teigė, jog pats nuo 2020 metų kovoja, nes jam „kraštutinės dešinės naikinimo kultūra yra absoliučiai nepriimtina“.
„Ji griauna, bet nestato. Ar tas, kuris siekia panaikinti Tolstojų, Dostojevskį, Čechovą, ir kitus, ar jis kažką yra sukūręs yra. <...> Nekalbėkime niekų, kad reikia kažką naikinti, drausti“, – sakė jis.
Įkaitino klausimas apie Stambulo konvenciją
Nuo klausimų apie kultūrą buvo pereita prie klausimų apie žmogaus teisės. Prieš klausimą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą kandidatų buvo klausta, ar jie skaitė visą konvencijos tekstą. G. Nausėda sakė, jog yra susipažinęs, bet skaitė ne „nuo A iki Z“, A. Mazuronis tikino, jog perskaitė visą, I. Vėgėlė sakė, jog skaitė, I. Šimonytė teigė, jog skaitė visą tekstų tiek anglų, tiek ir lietuvių kalba. E. Vaitkus sakė, jog su dokumentu yra susipažinęs, kaip ir G. Jeglinskas, o R. Žemaitaitis ir D. Žalimas teigė, jog skaitė visą tekstą.
Po to kandidatų į prezidentus buvo klausiama, ar Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai yra argumentas ją ratifikuoti.
G. Jeglinskas savo atsakyme į šį klausimą sakė, kad Seimas turi atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir priimti sprendimą. Jis teigė, jog jeigu Seimas nueitų tuo keliu, jis nevetuotų konvencijos ratifikavimo.
A. Mazuronis dėstė savo poziciją, kad kreipimasis į KT dėl Stambulo konvencijos tebuvo „politinis figos lapelis, kad būtų galima apie tai diskutuoti Seime“.
„Čia politinis žingsnis buvo. Visi pateikinėja, kad ten kalbame apie smurtą prieš moteris, bet didžioji dalis jos jau įgyvendinta mūsų kituose teisės aktuose, tos normos jau veikia mūsų teisinėje bazėje. Man tada kyla klausimas, kas tada verčia ratifikuoti. O ten kalba ir apie socialinę lytį. Man atrodo, kad bandoma ją ratifikuoti vien dėl šito apibrėžimo. Ir vynioti tą sąvoką tada per kitus įsatymus – man atrodo, kad čia yra tikroji priežastis“, – kalbėjo A. Mazuronis.
I. Šimonytė kalbėjo, jog Stambulo konvencijos ratifikavimą ji palaiko ir KT sprendimas jos nenustebino.
„KT sprendimas bent jau vieną dalį argumentų, kurie diskusijose buvo naudojami, kad kažkokiu būdu prieštarauja Konstitucijai konvencijos ratifikavimas. <...> Man tai nėra papildomas argumentas, nes manau, kad ta konvencija gali būti ratifikuota. O tai, kas čia kalbama apie lytį socialiniu aspektu, ir tą baubą, kad kažkaip iš konvencijos atsiras kažkokios lytis, kurių nėra.
Tai žmonės, kurie skaito tekstą, turbūt supranta, kas yra norima pasakyti. O norima pasakyti apie stereotipinius vaidmenis, kuriuos visuomenėje turime, ir apie vyrus, ir apie moteris. Tai labai dažnai turi įtaką vyrų ir moterų gyvenime, kai iš moterų tikimasi vieno, iš vyrų – kito“, – savo poziciją dėstė I. Šimonytė.
E. Vaitkus pranešė, jog yra oficialiai pažadėjęs, jos tapęs prezidentu iš Seimo atsiims šią konvenciją. Jis dar pridūrė, kad KT neturi teisės spręsti ne dėl Lietuvos teisės aktų.
Tada E. Vaitkus teigė, jog „Lietuvos žmonės turi teisę į sąžiningus ir skaidrius Lietuvos prezidento rinkimus“.
„Prezidentas G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė gavo, kartu ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) mano balandžio 29 dienos reikalavimą stabdyti karinius manevrus Lietuvoje“, – dar vieną pareiškimą pradėjo skaityti E. Vaitkus.
Į šį pareiškimą kandžia replika sureagavo ir G. Nausėda.
„Gerbiamas Vaitkau, ten apačioje parašyta Maskva, Kremlius?“ – klausė jis.
E. Vaitkus atsakė, jog taip, galės perduoti ir kopiją G. Nausėdai. O Maskva yra dalykas apie kuriuos G. Nausėda nuolatos galvoja.
R. Žemaitaitis priminė, jog KT sprendimas nėra privalomas Seimui. Jis taip pat teigė, jog Stambulo konvencijoje įvardijamos problemos yra atsispindi Lietuvos priimtuose teisės aktuose.
„Todėl manau, kad šis dokumentas neišspręs problemos apie kurią mes čia kalbame. O Seime yra akivaizdus susiskaldymas“, – sakė jis.
I. Vėgėlė ragino elgtis pagarbiai ir kultūringai, išklausyti oponentus. Kalbėdamas apie Stambulo konvenciją jis pabrėžė, jog ji yra ideologizuota. Jis taip pat atsakė G. Jeglinskui, pabrėždamas, kad vetuoti prezidentas jos negalėtų, ją galima atsiimti, arba teikti.
„Konvencija įveda socialinę lytį, ji dokumente yra paminėta 20 ar 25 kartus, o biologinė – vieną kartą. O realiai kas vyksta, tai yra pokytis ir į teisę, ir į kultūrą, ir į mūsų bendrą tradiciją, ideologiją. Siūloma daryti pokyčius švietime. <...> Tikrai skatinčiau prezidentą atsiimti šitą teikimą ratifikuoti konvenciją. Taip kaip prezidentas pakeitė savo nuomonę apie Europos federalizacijos projektą visiškai neseniai, apie karių siuntimą. Tai aš siūlyčiau ir aš pakeisti nuomonę ir ją iš Seimo atsiimti dabar“, – G. Nausėdą debatuose ragino I. Vėgėlė.
G. Nausėda į šį I. Vėgėlės raginimą sureagavo taip: „Ponas Vėgėlė negali nemeluoti. Arba skundžiasi, arba meluoja, turbūt trečio kelio nėra“.
Jis taip pat teigė, jog atsiimti konvencijos neplanuoja.
„O kodėl aš turėčiau saugoti Seimą kaip mažus vaikus nuo atsakomybės priimti vienokį ar kitokį sprendimą? Ar yra prievolė jiems priimti tą konvenciją? Ne, jie gali jos nepriimti ir labai akivaizdžiai tai užfiksuoti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kandidatas į prezidentus G. Nausėda teigė, jog genderizmo dalis Stambulo konvencijoje tik kelia žiežirbas visuomenėje, dėl jos nesutariama. Tad jis kėlė klausimą, ar to norima dabartinėje geopolitinėje padėtyje.
Kaltino stereotipiniu požiūriu
D. Žalimas sakė, jog jam apmaudu, kai valstybės prezidentas gina stereotipinį požiūrį į moteris.
„Ką tik girdėjome pareiškimą, kuris pateisina diskriminacinį elgesį prieš moteris. Požiūrį „tu pati kalta“, arba vilioja užsienio karius pasakymais apie gražias moteris Lietuvoje. Tai Stambulo konvencija ir yra apie tai. <...>
Akivaizdu, kad konvencija yra nukreipta prieš žeminantį elgesį su moterimis, prie seksizmą, kurį labai dažnai čia tenka girdėti. O Lietuvos įstatymai pilnai neįgyvendina, pavyzdžiui, konvencijoje dar yra papildomų nuostatų dėl seksualinio priekabiavimo apibrėžimo, smurto lyties pagrindu, atsakomybės už psichologinį, ekonominį smurtą. Ir švietimas yra nukreiptas būtent į tai, kad moteris būtų traktuojama kaip žmogus“, – savo poziciją debatuose trečiadienį dėstė D. Žalimas.
Kandidatas į prezidentus R. Žemaitaitis po D. Žalimo atsisakymo ironizavo. Jis teigė, jog dabar „moterys dabar yra gyvuliai, o dabar žmonėmis tampa“.
„Čia buvęs KT pirmininkas D. Žalimas gerai varo“, – komentavo jis.
D. Žalimas atsakė R. Žemaitaičiui, tikindamas, jog moteriai suteikiant tik namų šeimininkės įvaizdį yra „nežmogiškas elgesys“.
„O kada moterimis viliojami užsienio kariai, tada irgi atitinkamą požiūrį į moterį parodo“, – dar kartą G. Nausėdai komentarą skyrė D. Žalimas.
A. Mazuronis sakė, kad labiausiai seksistinis pasisakymas, kurį išgirdo per šiuos debatus buvo D. Žalimo. Jis tiesiai klausė, kaip pasikeis Lietuvos moterų patirtimis, gyvenimo sąlygos, ratifikavus konvenciją.
„Kaip ir kitos konvencijos, jos leidžia semtis tarptautinės patirties, tai yra ir tam tikra įtaka švietimui – kultūra pasikeis. <...> Palaipsniui per švietimą“, – tikino D. Žalimas. A. Mazuronis nebuvo įtikintas D. Žalimo atsakymo ir klausė oponento „ ką jūs šnekat“.
G. Nausėda savo pasisakyme pažėrė kritikos dabartiniams valdantiesiems.
„Laisvės partija, Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis turi daugumą, ar ne? Turi gerokai virš 70. Jiems visada šios daugumos pakanka, kai reikia atmesti mano veto. Bet šiais klausimais, kuriuos jie pažadėjo savo rinkėjams, bent jau Laisvės partijai, kurie realiai daugiau nieko ir nepažadėjo, realiai nei vieno pažado neįgyvendino, niekaip nepavyksta to sprendimo priimti. Tai mano klausimas – kiek jūs eisite į rinkimus, žadėdami vis tą patį, ko per kadenciją neįgyvendinote“, – klausimą kėlė G. Nausėda.
I. Vėgėlė teigė, jog tapęs prezidentu „saugos Lietuvos žmones nuo šito Seimo ir atsiimsiu konvenciją“.
Kandidatė I. Šimonytė atsakė į G. Nausėdos kritiką.
„Aš negaliu nereaguoti į tai, ką pasakė G. Nausėda, nes noriu priminti, kad jį rėmusios, ar remiančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė savo laiku Europos Parlamente (EP) buvo Moterų reikalų komiteto pirmininkė ir kiek aš žinau, tai partija Stambulo konvencijos ratifikavimą tikrai remia. Tai būtų gražu, kad prisidėtų prie daugumos politikų, kurie yra už tai pasiryžę balsuoti ir konvenciją ratifikuotų“, – sakė I. Šimonytė.
Į tai atsakydamas G. Nausėda prašė palikti „tai man susitarti su socialdemokratų partija“.
„Konservatorių partijos pagalba man čia nereikalinga“, – teigė jis.
Tos pačios lyties porų gyvenimas
Kitas klausimas kandidatams buvo toks – ką tapęs prezidentu darytumėte, kad tos pačios lyties šeimos galėtų jaustis oriai Lietuvoje.
Pirmasis į šį klausimą atsakė E. Vaitkus. Jis teigė, jog iki galo net ir nesuvokia klausimo, kadangi tokios poros ir dabar gali jaustis oriai.
„Čia mano vidinis pojūtis yra. <...> Jie gyvena taip kaip nori, pasidalina savo ūkiniais klausimais, sekso problemomis, jie gyvena ir džiaugiasi gyvenimu. Tai kodėl ne oriai? Jūsų klausimo potekstės nesuvokiu“, – sakė jis.
A. Mazuronis teigė, jog tam tikrų ūkinių operacijų klausimas, kaip turtas, informacijos gavimas, turi būti išspręsti.
„Bet ką bando daryti projekto iniciatoriai, tai šituo įstatymo projektu bandoma du tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą prilyginti šeimos apibrėžimui ir šeimai. Ir čia prasideda problema. Konstitucijoje parašyta, aš sakau, kad jeigu yra toks tikslas, o panašu, kad taip ir yra, eikite civilizuotu keliu, ir keiskite Konstituciją.. Jeigu parlamente nėra tiek balsų, tai nėra palaikymo ir visuomenėje“, – tvirtino kandidatas į prezidentus A. Mazuronis.
Kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas savo ruožtu teigė, kad tai yra Seimo reikalas, o visų teisės turi būti užtikrintos. Jeigu visuomenė išrinktų tokį Seimą, kuris tokį projektą priimtų, jis tokio nevetuotų, o skatintų ir palaikytų, kalbėjo G. Jeglinskas.
G. Nausėda tikino, jog visuomenė kultūros požiūriu yra gerokai labiau pasirengusi matyti kitokius žmones.
„O dėl teisinio aspekto, turime labai įdomią situaciją, kai visos už tai pasisakančios politinės jėgos niekaip negali šito įgyvendinti. Eina iš karto dviem keliais, bet niekaip negali įgyvendinti. Turime Civilinės sąjungos įstatymo projektą, turime ir Civilinio kodekso pakeitimo projektą. Abu nėra idealūs.
Mano principas – turime laikytis Konstitucijos 38 straipsnio ir reglamentuoti vienalyčių žmonių, gyvenančių partnerystėje santykius, kadangi jie tikrai turi teisę į daugelį dalykų: paveldėjimas, duomenys apie sveikatą. Yra daug rimtų klausimų ir žmonės nusipelno, kad jie būtų civilizuotai sprendžiami. Tai galima padaryti per Civilio kodekso pakeitimus, bet pripažįstu, jog šis projektas nėra tobulas“, – teigė G. Nausėda.
Kandidatė į prezidentus I. Šimonytė kalbėjo, jog yra labai gudru šia tema kalbėti apie kažkokį reguliavimą.
„O yra du iš esmės skirtingi požiūriai, kaip vertinti šį ryšį – kaip šeimą, kas tai ir yra. <...> Ar vertinti kaip sandorį, kas yra siūloma Seime. <...> Ką aš daryčiau, aš įtikinėčiau visus racionalius politikus, kad šis įstatymas privalo būti priimtas“, – savo pasiūlymą pateikė I. Šimonytė.
I. Vėgėlė pabrėžė, jog šia tema negalima formuoti „kažkokių socialinių konstruktų“.
„Reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad santuoka yra tarp vyro ir moters. Tai labai aiškiai nurodyta Konstitucijoje. <...> Mes privaloma padėti homoseksualų teises užtikrinti, neturime priešintis, turime telkti. O kas dabar labiausiai priešina, <...> tai mano supratimu mes turime tokią politiką, kuri eina priešinimo aspektais.
Ir visoje šioje priešinimo politikoje mes turime nuolatinę LGBTQ propagandą – vaikams, mokyklose. Mes negalime sau to leisti, nes mūsų demografija to neleidžia“, – pabrėžė kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė.
R. Žemaitaitis atsakydamas į klausimą priminė visuomenės apklausas šia tema – trečdalis visuomenės palaiko. Bet reikalingos diskusijos, ar vienalyčių asmenų gyvenimas kartu prilyginamas sandoriui, ar šeimai.
D. Žalimas teigė, jog būdamas prezidentu jis vienareikšmiškai paskatintų priimti Civilinės sąjungos ar Partnerystės įstatymą.
„Kadangi vakarietiška valstybė remiasi pagarba kiekvieno žmogaus orumui. O ką čia aš girdžiu, tai vėl norą rūšiuoti žmonės į antrarūšius, kurie neturi teisės gyventi pilnaverčio šeimyninio gyvenimo. Čia visiems yra suprantama, kad du vienas kitą mylintys žmonės yra šeima“, – kalbėjo D. Žalimas.
Šimonytės, Žalimo ir Nausėdos strėlės
Perrinkimo siekiantis G. Nausėda dar kartą kartojo, jog dokumentas yra Seimo rankose, valdančioji dauguma irgi Seime.
„Tad kur yra rezultatas? Kur mūsų lyderystė? Sakote, gerbiama Ingrida, kur įtikinėsite, tai kodėl to nedarote“ – klausimą kėlė jis.
I. Šimonytė atsakydama G. Nausėdai teigė, jog tikrai įtikinėja.
„Ir aš esu tas politikas, kuriam tikrai pakanka drąsos pasakyti, kad šitie sprendimai turi būti priimti, nesvarbu, ką rodo apklausos.
Ir aš nebandau sėdėti ant dviejų kėdžių, kai truputį ir gerbiu žmones, kurie nori šiuos klausimus spręsti, bet ir truputį bijau, kadangi apklausos rodo, kad 60 procentų visuomenės nepalaiko“, – sakė prezidento posto siekianti I. Šimonytė.
A. Mazuronis teigė, jog jeigu tos paties lyties poros bus prilygintos šeimai, po kiek laiko bus keliamas klausimas ir dėl įsivaikinimo. Jis sakė nepritariantys, jog vienos lyties šeimose augtų vaikai.
„Ir dar viena labai trumpa replika prezidentui G. Nausėdai, aš nežinau, ką jūs sutarėte su Vilija Blinkevičiūte, bet be jų pagalbos gi neina nei Stambulo konvencija, nei Civilinė partnerystė, ką jūs su ja susitarėte?“ – klausė A. Mazuronis.
G. Nausėda stebėjosi, kodėl visus taip domino jo santykiai su V. Blinkevičiūte.
D. Žalimas tada kreipėsi tiesiai į prezidentą.
„Mulkinate jūs visus čia, ne kas kitas. <...> Bet aš jums užduosiu vieną labai paprastą klausimą. Žinote, dabar jau yra faktas, kad tos pačios lyties asmenų šeimos augina vaikus. Tad man yra įdomu, jums tiems vaikams tiesiai į akis pasakysite, kad jie neauga šeimose? Kad jie yra antrarūšiai ir neturi teisės?“ – klausė jis.
Tuo tarpu R. Žemaitaitis sakė, kad kitaip, nei referendumas šis klausimas ir nebus išspręstas.
Delfi primena, kad prezidento rinkimų pirmojo turo pagrindinė diena vyks gegužės 12 dieną.