Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali išsitęsti, ministras tvirtina, jog preliminarios datos išlieka tokios pat.
„Galutinis (terminas – ELTA) – 2035 m. yra visiškai įmanomas“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, klausiamas, kaip keistųsi kuriamai divizijai priskiriamo tankų bataliono steigimo terminai.
„Aišku, jis šiek tiek išsitęs laike neišvengiamai“, – pripažino jis.
L. Kasčiūnas pažymėjo, jog tankų bataliono kūrimo sparta priklausys nuo papildomų asignavimų gynybos reikmėms.
„Vėlgi, atsispirsime į gynybos finansavimą“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad krašto apsaugos ministras šalies institucijoms pasiūlė vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio.
Vietoje to L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.
Reaguodama į šios ministro siūlymus Prezidentūra teigia, kad šios iniciatyvos negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, kuris yra numatytas 2030 metais.
Anksčiau kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys naujienų agentūrai BNS yra teigęs, jog su dabartiniu gynybos finansavimu kariuomenės divizija galėtų pasiekti savo operacinį pajėgumą tik 2035 m.
Kasčiūnas pritaria „laisviečių“ pasiūlymams dėl papildomo gynybos finansavimo
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina pritariantis „laisviečių“ pasiūlymams dėl papildomo gynybos finansavimo. Jis sako, kad savivalda galėtų prisidėti prie valstybės gynybos poreikių, pavyzdžiui, stiprinant oro gynybą.
„Nustebsite, bet aš už („laisviečių“ pasiūlymus – ELTA). Reikia tik pasižiūrėti, galbūt galima būtų tam tikrą dalį (paprašyti iš savivaldos – ELTA), nes savivaldos rūpestis yra civilinė sauga. Jeigu vystome dabar oro gynybą, tai daug kur savivaldoje palengvėja darbai, nes savivaldybės, miestai yra uždengti. Tai galima galvoti, kad vietoje to, jog investuoti į vieną kažkokią kryptį, galima prisidėti prie valstybės poreikių stiprinti, pavyzdžiui, oro gynybą“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Gynyba visos valstybės, piliečių, miestų, kaimų, visų gyventojų reikalas. Tai šioje vietoje prisidėti kažkokia dalimi, visi galėtų (...). Ir taip sulipdytume papildomus 400 mln. eurų, kurie leistų mums turėti 3 proc. BVP ir judėti visomis kryptimis“, – pažymėjo jis.
Laisvės partija pateikė siūlymus, kaip didinti Lietuvos gynybos finansavimą
Pasak partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, Laisvės partijos pasiūlytas Lietuvos gynybos finansavimo modelis leistų valstybės investicijas į šalies saugumą kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų, taip partija rašo išplatintame pranešime.
„Matydami šiokį tokį trypčiojimą, neapsisprendimą ir didelę nuomonių įvairovę norime prisiimti atsakomybę ir pasiūlyti vieną konkretų ir realų planą, kurį Seime būtų galima priimti dar šį pavasarį. Žmonėms ir verslui jau reikia aiškumo, kaip gyvensime ir dirbsime ateityje. Politikai turi nustoti gąsdinti žmones karu kiekvieną dieną. Jei skiriame daugiau pinigų saugumui, turime skleisti pozityvią žinią Lietuvai ir pasauliui, kad mūsų šalis bus saugesnė nei buvo anksčiau“, – sako partijos pirmininkė A. Armonaitė.
Laisvės partijos siūlomas modelis susideda iš trijų komponentų: Finansų ministerijos pasiūlytos 150 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio dalies paskyrimo gynybai, įvairių akcizų, labiausiai taršiam kurui, didinimo bei pelno mokesčio didinimo 1 proc. punktu.
Pranešime rašoma, jog padidinus akcizus alkoholiui, tabakui ir taršiam kurui į valstybės biudžetą būtų galima surinkti apie 150 mln. eurų, sumažinti aplinkos taršą. Labiausiai akcizus siūloma didinti žemės ūkyje naudojamam taršiam kurui, taip pat dyzelinui ir benzinui. Akcizų didinimui šiuo metu yra gana palankus metas, nes apribojus judėjimą iš Baltarusijos ir Rusijos sumažėjo galimybių į Lietuvą gabenti kontrabandines prekes.
Kaip rašoma pranešime, A. Armonaitė pabrėžia, kad pelno mokesčio didinimui pritaria ir pats verslas. Visgi jį pakėlus nuo 15 iki 20 proc., kaip siūlo kai kurios partijos, Lietuva prarastų konkurencinį pranašumą regione, verslai pradėtų trauktis į kitas valstybes. Tai baigtųsi darbo vietų ir valstybės pajamų praradimu. Padidinus pelno mokestį 1 proc. punktu gynybai būtų galima papildomai skirti apie 120 mln. eurų.
„Nuolat visam pasauliui kai kurių politikų skleidžiamas naratyvas, kad Lietuvoje tuoj bus karas yra palankus pačiai Rusijai, gąsdina žmones ir verslus. Teigiamas šalies investicinis klimatas gali netrukus subjurti negrįžtamai. Turime visam pasauliui prisistatyti kaip šalis, kuri labai daug investuoja į šalies saugumą ir tarp NATO valstybių yra viena iš lyderių. Jei to nepadarysime, o toliau eskaluosime karo baimę, kurti saugios šalies įvaizdį mums nebeužteks ir 5 proc. nuo BVP – tiesiog pabėgs tie, kas suneša daugiausiai pinigų į šalies biudžetą“, – įsitikinusi Laisvės partijos pirmininkė.
Kasčiūnas: laukiama karinio patarimo dėl antrojo pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapo
L. Kasčiūnui raginant perdėlioti prioritetus dėl antrojo pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo etapo, artimiausiu metu kariuomenės atstovai turėtų pateikti savo matymą šiuo klausimu. L. Kasčiūno teigimu, ministerija turėtų sulaukti karinio patarimo per mėnesį.
„Užbaiginėjant pirmąjį pėstininkų kovos mašinų etapą, reikia galvoti, (ką daryti – ELTA) su tais pinigais, kurie yra užprogramuoti antram etapui pėstininkų kovos mašinų. Turint omenyje, kad vis tik tankai laipsniškai atsiranda – kaip apgalvotai padaryti, kad pėstininkų kovos mašinos rištųsi su tankais ir veiktų kaip sistema – turint omenyje tą diskusiją, ar tai turėtų būti ratinės, ar vikšrinės priemonės“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Laukiame karinio patarimo. Bet netrukus kariuomenė bus pasirengusi tai padaryti ir, matyt, turėsime daugiau aiškumo, kur link galėsime judėti“, – teigė jis.
L. Kasčiūno teigimu, kariuomenė turėtų pateikti savo vertinimą per artimiausią mėnesį.
„Bet neužtruksime šioje vietoje, turėsim tam tikrų sprendinių“, – patikino jis.
G. Skaistė vertina „laisviečių“ gynybos finansavimo siūlymus: dar anksti prisirišti prie vieno sprendimo
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neskuba vertinti Laisvės partijos pateiktų pasiūlymų gynybos finansavimui. Pasak jos, sėkmės susilauks tie projektai, kuriems pritars Seimas.
„Manau, kad artimiausiu metu diskusijos išsigryninsime kurie konkretūs pasiūlymai sulaukia didžiausio palaikymo, turi didžiausią potencialą sulaukti palaikymo parlamente. Ir turbūt su tais konkrečiais pasiūlymais keliausime į parlamentą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Todėl šiandien prisirišti prie vieno sprendimo yra anksti“, – pridūrė ji.
Ministrė paminėjo, kad diskutuojant apie priemones ypatingai svarbu susilaukti ir opozicijos palaikymo, taip užtikrinant tęstinumą.
G. Skaistė neatsakė, kada Vyriausybė planuoja pateikti savo siūlymą gynybos finansavimui, bet tikisi, kad įstatymas bus priimtas iki pavasario sesijos pabaigos.
„Lūkestis yra, kad įstatymas būtų priimtas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos išlieka. Svarbu nemažinti ambicijos, sukomplektuoti papildomą finansavimą bent 400 mln. eurų“, – teigė ji.
Ministrė priminė, kad Seimo pavasario sesijos metu taip pat siekiama priimti įstatymą, leisianti įkurti specialųjį gynybos fondą.
Savivaldybės yra geriau pasiruošusios paremti gynybą nei valstybė
Trečiadienį Laisvės partija pasiūlė, kad 150 mln. eurų gynybai būtų galima surinkti perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.
Paklausta apie šį pasiūlymą G. Skaistė teigė, kad savivaldybių pajamos sparčiai auga dėl didėjančio darbo užmokesčio. Tad, anot jos, tokia priemonė nesumažintų savivaldybių finansavimo.
„Kadangi darbo užmokestis auga sparčiai, dirbančiųjų skaičius taip pat auga, matome, kad savivaldybių pajamos auga sparčiau nei valstybės biudžeto pajamos. Todėl savivaldybės galėtų prisidėti tam tikra saugumo dedamąja“, – aiškino G. Skaistė.
„Sakyčiau, kad savivaldos galimybės prisidėti prie gynybos yra geresnės nei valstybės“, – pridūrė ji.
Ministrė patikino, kad iš GPM norimi gynybai skirti 150 mln. eurų sudarytų tik nedidelę savivaldybių pajamų dalį.
„Savivaldybių pajamos viršija 5 mlrd. eurų“, – tvirtino ji.
