Ji teigė, jog galutinį sprendimą, ar arešto orderį iš tiesų reikėtų išduoti, dar turės priimti trijų teisėjų kolegija. VU Teisės fakulteto dėstytoja papasakojo, už kokius nusikaltimus prašoma arešto orderio.
„Prokuroras kreipiasi tada, kada yra surinkti įrodymai, yra pakankamas pagrindas, perspektyva kaltino palaikymo, kai yra konkretūs nusikaltimai. Mes kalbame apie karo nusikaltimus, nusikaltimus žmogiškumui.
Kas dėl „Hamas“ lyderių, nusikaltimai, dėl kurių yra prašoma arešto orderio, yra įkaitų ėmimas, seksualinio pobūdžio nusikaltimai, bei kiti.
O kalbant apie Izraelio asmenis, kurių požiūriu prašoma išduoti orderį, yra veiksmai Gazos Ruože. Nuo bado, apsupties, tokie dalykai kaip vandens, būtinų medicinos priemonių patekimo kelio užkirtimas. Taip pat civilių aukų puolimas, gyventojų grupės persekiojimas“, – Žinių radijo eteryje sakė I. Isokaitė–Valužė.
Tad, pasak pašnekovės, teisėjų kolegija ir spręs, ar dėl šių konkrečių nusikaltimų pakanka įrodymų, ar būtina dėl to suimti, sulaikyti asmenis.
Izraelis, Rusija, Kinija ir JAV nėra ratifikavusios Romos statuto, jis reglamentuoja Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją ir veiklą. Už nusikaltimus Ukrainoje arešto orderis yra išduotas ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Šį statutą yra pasirašiusios 124 šalys, tarp jų ir Lietuva.
„Šis teismas yra vienas iš tų tarptautinės bendrijos istoriškai pastangų pildyti nebaudžiamumo spragą. <...> Palestina 2015 metais tapo statuto dalyve. Maždaug apie 2019 metus prasideda tie prašymai. Dabartiniame etape mes turime jau ir kitų valstybių įsijungimą, ne taip skaitlingai, kaip yra dėl Rusijos nusikaltimų Ukrainoje, bet yra tų valstybių, kurios palaiko šį prašymą.
Jurisdikcija, priimtinumas ir teisingumo interesas yra tai, ką vertina prokurorai. O kitoms valstybėms pareigos kyla iš dalyvavimo Romos statuse. Iš 124 valstybių didžiųjų valstybių, kaip ir Izraelio neturime“, – kalbėjo I. Isokaitė–Valužė.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė tikino, jog jokio imuniteto šalių vadovai šiame teisme neturi.
„Tik tiek, kad procesas negalimas, jeigu jame nedalyvauja tie asmenys, kuriems yra išduoti arešto orderiai, pateikti kaltinimai. Istoriškai teismas skelbia, kad buvo išduoti 46 arešto orderiai, bet iš jų mažiau nei pusė – 21 asmuo, jų dalyvavimą teisme pavyko užtikrinti“, – statistiką pristatė VU Teisės fakulteto dėstytoja.
Ji taip pat pasakojo, kad kuo toliau, tuo didesnis „nubyrėjimas vyksta“.
„Ne visada pavyksta įrodyti tos tyčios pulti civilius. 7 asmenims dėl mirties tas orderis nebuvo įvykdytas iki galo“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė.
I. Isokaitė–Valužė sutiko, jog tokia žinia daro milžinišką reputacinę žalą.
„Man labiausiai ir norisi kalbėti apie tą bendrą politinį kontekstą. <...> Bet reikia pasakyti, kad jis nereiškia, jog Izraelis neturi teisės ginti savo teritorijos, savo piliečių. Jis nereiškia sulyginimo valstybių atsakomybės. <...> Tai yra nusikaltimai žmogiškumui, karo nusikaltimai. <...> Ir to įrodymų yra, nuo skaitmeninių, iki liudytojų, garso, vaizdo įrašų. Tas arešto orderis nėra apie genocidą, nei apie sulyginimą“, – kalbėjo VU Teisės fakulteto dėstytoja.
I. Isokaitė–Valužė citavo ir prokuroro K. Khano teiginius, jog visų gyvybės yra vienodos vertės, yra pareiga jas saugoti.
„Ir kad tas teisingumas nebūtų selektyvus, tai jis pabrėžia ir tarsi vykdo savo mandatą“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi VU Teisės fakulteto dėstytoja.
Paklausta, ar Lietuvai tektų suimti Izraelio premjerą, jeigu jis atvyktų į šalį, I. Isokaitė–Valužė pirštu bedė į V. Putino atvejį.
„Žvelgiant iš Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto, valstybių pareiga yra bendradarbiauti. Lietuva yra Romos statuto valstybė dalyvė. Tai pareiga yra. <...> Bet Rusijos vadovo pavyzdys parodo, kad keliauti yra galima ir į kai kurias Europos šalis. <...> Čia yra ta politinė pusė“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kodėl kai kurios šalys nėra pasirašiusios Romos statuto, VU Teisės fakulteto dėstytoja Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pateikė kelias galimas priežastis.
„Didžiosioms valstybėms jau taip tenka dažniau dalyvauti karinėse misijose. Ir taip, tai yra tam tikras politinis sprendimas užkirsti kelią, kad jų atstovai, lyderiai nepatektų. Didžiosios valstybės kuria tą realybę. Kai mes svarstome ar statuto pataisas, ar kaitą tarptautinės teisės, tai labai ryšku.
Jos yra suverenios, jos turi visišką laisvę tarptautinėse sutartyse. Ir nepaisant tam tikrų teisės taisyklių jos leidžia sau iš labai svarbių sutarčių pasitraukti“, – sakė I. Isokaitė–Valužė.
