aA
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengia savo pirmtako Ronaldo Reagano keliu. Ketvirtadienį pristatytas ilgai lauktas, nesyk atidėliotas naujasis priešraketinės gynybos planas atrodo ambicingai ir primena laikus, kai amerikiečiai patikėjo savo technologiniu pranašumu ir laimėjo Šaltąjį karą.
© Wikimedia Commons

Paskutinysis JAV priešraketinės gynybos planas buvo pristatytas dar Baracko Obamos valdymo laikais 2010 metais. Tai buvo laikai, B. Obama kėlė šampano taures su tuometiniu Rusijos nominaliu lyderiu Dmitrijumi Medvedevu po pasirašytos strateginės ginkluotės mažinimo sutarties, laikai, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė nevyko į Prahą susitikti su JAV vadovu.

Tada amerikiečių dokumente kalbėta apie galimą bendradarbiavimą tarp JAV, Rusijos ir Kinijos raketinės gynybos srityje. O 2012-siais Rusija taip suįžūlėjo, kad atvirai pasiūlė pasidalinti erdvę virš Europos į atsakomybės zonas. Baltijos šalys, Ukraina, Suomija, dalis Švedijos, Norvegijos, Lenkijos turėjo patekti į Rusijos atsakomybės zoną.

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją
© twitter

Į tai JAV viešai reagavo neigiamai, tačiau 2012-ųjų kovą privačiame B. Obamos ir D. Medvedevo pokalbyje, kuris buvo paviešintas netyčia palikus įjungtą mikrofoną, JAV lyderis pripažino, kad dėl priešraketinės gynybos jis bus lankstesnis po tų pačių metų lapkritį numatytų prezidento rinkimų.

Dmitrijus Medvedevas ir Barackas Obama
Dmitrijus Medvedevas ir Barackas Obama
© Reuters/Scanpix

Rinkimus B. Obama išties laimėjo ir nors rusų planas pasidalinti Europą neišdegė, JAV raketinės gynybos finansavimas nuo to laiko neaugo, o projektų vystymas pagreitį įgavo tik po 2014-ųjų Rusijos agresijos prieš Ukrainą: Rumunijoje, buvusioje Deveselu oro pajėgų jau veikia JAV priešraketinės gynybos elementai – sistema „Aegis Ashore“ su raketomis SM-3, kurios skirtos numušti priešininkų balistines raketas. Panaši bazė Lenkijoje turėtų pradėti veikti 2020 m.

Įspėjimų ir pokyčių ženklai

Vašingtonas nesyk pabrėžė, kad šie du objektai Lenkijoje ir Rumunijoje nėra nukreipti prieš Rusiją. Nors Kremlius nesyk bandė įtikinti priešingai, keliasdešimt raketų vargu ar gali kelti grėsmę Rusijos strateginiam branduoliniam arsenalui.

Pirmieji rimti ženklai, kad JAV planuoja stiprinti savo priešraketinės gynybos pajėgumus pasirodė dar 2017 m., kai turėjo būti parengtas naujasis priešraketinės gynybos peržiūros planas. Jis kelis sykius buvo atidėtas.

Tuomet gynybos sekretoriaus pavaduotojas, o dabar Pentagono vadovo pareigas laikinai einantis Patrickas Shanahanas tikino, kad atidėliojimų priežastis buvo kokybės trūkumas. Naujasis planas turėjo atsižvelgti į Rusijos ir Kinijos veiksmus bei pastaraisiais metais pristatytus pajėgumus.

Antruoju signalu tapo sensacingas pareiškimas, nuskambėjęs vienos telefoninės konferencijos metu. Pareiškimo autorius – Vilsono centro Azijos programos direktorius Abrahamas Denmarkas tik pernai paskirtas į šias pareigas, o iki tol dirbo Pentagone ir buvo JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Rytų Azijai. Jis kalbėjo būtent apie jau minėtas priešraketinės gynybos bazes
Lenkijoje ir Rumunijoje.

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją
© Youtube stop kadras

„Jos gali pakankamai greitai būti paverstos iš gynybinių, skirtų gintis nuo Irano balistinių raketų atakų, į puolamąsias, iš kurių sparnuotomis raketomis būtų taikomasi į Rusiją.

O tai komplikuotų Kremliaus planus apsiginti arba pulti takinius Europoje“, – pareiškė A. Denmarkas, netiesiogiai patvirtindamas Rusijos teiginius, kad vietoje priešraketinių sistemų SM-3 bazėse įrengta vertikalaus raketų pakilimo sistema Mk 41 gali iššauti ir sparnuotąsias „Tomahawk“. Iš Rumunijoje esančios bazės šios sparnuotosios raketos galėtų itin greitai pasiekti Rusijos karinius objektus okupuotame Kryme ar net pačią Maskvą.

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją
© AFP / Scanpix

Vien pati perspektyva, kad JAV nuspręstų suduoti sparnuotųjų raketų smūgį Rusijos karinei ar politinei vadovybei Kremliuje išties gali pasirodyti bauginanti Vladimiro Putino režimui.

Rusijoje pastaraisiais metais neatsitiktinai surengtos ne vienerios pratybos, kuriose ruošiamasi būtent tokiam žaibiško karo scenarijui, kai testuojamos mobilizacijos, politinės ir karinės vadovybės evakuacijos, kontrolės ir vadovavimo sistemos.

A. Denmarko pareiškimas Kremliaus dėmesį turėjo atkreipti ne tik todėl, kad Vilsono centras yra vienas iš dešimties garsiausių tyrimų centrų pasaulyje, jį iš dalies išlaiko JAV vyriausybė, o valdybą skiria pats JAV prezidentas. Prieš tai dar keliuose analitiniuose centruose ir nenurodomas pareigas JAV žvalgybinėje bendruomenėje užėmęs A. Denmarkas yra pirmasis tokio rango atstovas, kuris prabilo apie jautrią temą, dėl kurios pastaruoju metu verda aistros tarp JAV ir Rusijos.

Doleriai, raketos, lazeriai ir palydovai

Visi šie įspėjimai nublanksta prieš D. Trumpo pasisakymą apie naująjį priešraketinės gynybos planą, kurį jis pristatė ketvirtadienį Pentagone.

„Mūsų tikslas yra paprastas: užtikrinti, kad bet koks raketų paleidimas prieš JAV bus užfiksuotas, o raketos – sunaikintos. Bet kur, bet kada. Augant grėsmėms mes privalome būti užtikrinti, kad mūsų gynybiniai pajėgumai yra nepralenkiami. Mūsų strategija paremta svarbiausiu tikslu: sunaikinti bet kokio tipo raketinę ataką prieš bet kurį amerikiečių taikinį, ar prieš paleidimą, ar po jo. Amerika nedvejos, mes imsimės veiksmų “, – pabrėžė D. Trumpas.

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją
© AFP / Scanpix

JAV administracija siekia išplėsti priešraketinės gynybos pajėgumus, nematytus jau kelis dešimtmečius. Oficialiai padidintas finansavimas priešraketinės gynybos agentūrai, kuriai iš pradžių planuota skirti beveik 9,9 mlrd. dolerių, numato esamų pajėgumų stiprinimo arba naujų kūrimo kryptis. Tad bendra suma išaugs iki 15,3 mlrd. dolerių.

Jei JAV kelis dešimtmečius rėmėsi raketų-perėmėjų pajėgumais, tokiais, kaip SM-3 jūrose plaukiojančiuose laivuose, tai dabar numatoma plėsti šių raketų tinkle visame pasaulyje – tiek laivuose, tiek sausumoje. Planuojami ir naujų, žemės orbitoje skriejančiuose palydovuose įtaisytų jutiklių pajėgumai, kurie galėtų įspėti apie balistinių raketų paleidimą iš bet kurio pasaulio taško.

D. Trumpas pabrėžė, kad pirmiausiai bus padidintas raketų skaičius Aliaskoje esančioje priešraketinių pajėgų bazėje – nuo 44 iki 64.

Be to, naujausius naikintuvus F-35 planuojama paversti balistinių raketų žudikais – modernius jutiklius turintys orlaiviai galėtų aptikti net ir ant mobilių paleidimo platformų įtaisytų raketų paleidimus iš didelio atstumo ir sunaikinti vos pakilusias balistines ar sparnuotąsias raketas. Tiesa, tam reikės dar sukurti naują raketą.

Viena iš labiau egzotiškai skambančių idėjų – naudoti 500 kilovatų galios (o vėliau ir 1 megavato galios) lazerius, kurie būtų skirti numušinėti vos pakilusias raketas. Taip pat svarstoma jau dabar prieštaringai vertinamą idėja: žemės orbitoje naujosios JAV kosmoso pajėgos turėtų palydovus, turinčius po 10 raketų, galinčių numušti balistine trajektorija skriejančias priešininko raketas.

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją
© Twitter nuotr.

Ir nors tokiai programai finansavimas kol kas nenumatytas, vien pati idėja gali iššaukti ypač neigiamą Rusijos ir Kinijos reakciją, mat kosmoso militarizavimas yra ypač jautrus ir ne vieną dešimtmetį prieštaravimus keliantis klausimas. Tiesa, 1966 metų sutartis draudžia tik masinio naikinimo ginklų dislokavimą kosmose.

Naujasis planas numato finansavimo programas ne vieneriems metams į priekį. Oficialiai 2010-ųjų plano peržiūra ir nauji pajėgumai siejami Šiaurės Korėja ir Iranu.

Pirmoji valstybė po pernai įvykusių D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo pristabdė iki tol sparčiai vystytas savo branduolinių ginklų ir balistinių raketų programas, tačiau jų visiškai nenutraukė. Iranas, savo ruožtu tik paspartino tarpžemyninių balistinių raketų programą, ją pridengdamas taikia, palydovus į orbitą galinčių iškelti raketų programa.

Pernai gruodį JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo viešai iškėlė idėją Jungtinėms Tautoms imtis veiksmų dėl Irano balistinių raketų programos, tačiau JTO Saugumo taryboje tokį klausimą blokavo Rusija.

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją
© Rimas Pocius

Pajėgumų stiprinimas aktualus ir Lietuvai

Naujame plane taip pat pabrėžiamas ir JAV sąjungininkų vaidmuo bei gynimas. Teigiama, kad JAV planuoja ne tik skatinti sąjungininkes Europoje rūpintis savo priešraketine gynyba, kuri galėtų būti integruota į bendrą tinklą su amerikietiškąja, bet ir dislokuoti daugiau mobilių priešraketinės gynybos sistemų Europoje. Kol kas vienintelės mobiliosios platformos yra JAV karo laivai, ginkluoti raketomis SM-3 ir priešraketinės gynybos kompleksas THAAD.

Apie šio komplekso galimą dislokavimą Europos šalyse JAV pareigūnai jau yra užsiminę dar 2016 ir pernai, kai JAV pajėgų Europoje ir vyriausiasis NATO pajėgų vadas generolas Curtisas Scaparrotti pabrėžė, jog tokios raketos galėtų atsirasti Vokietijoje.

„Tai būtų papildoma žinia europiečiams, kad mes esame rimtai pasiryžę ginti sąjungininkus, o išankstiniai vertinimai rodo, kad Vokietija neturėtų problemų su THAAD dislokavimu“, – tuomet pabrėžė JAV generolas.

Be to, naujame plane pabrėžiama, kad kad JAV administracija paprašė papildomų priešraketinės gynybos priemonių, kurias galima būtų dislokuoti Europoje, tarp jų ir naujausios modifikacijos „Patriot“ PAC-3. Ši sistema gali numušinėti tiek raketas, tiek orlaivius, o tai gali būti aktualu ir Lietuvai, kuri aktyviai pasisakė už priešlėktuvinės gynybos stiprinimą Baltijos jūros regione.

Galiausiai plane taip pat minimi ir kitos neįvardytos, bet mobilios priešraketinės gynybos sistemos, kurias dislokavę amerikiečiai galėtų greitai reaguoti į krizes ir užtikrinti, kad priešininkai negalėtų sustabdyti sąjungininkų veiksmų vien grasindami savomis raketomis. Europoje vienintelė šalis, kuri gali kelti grėsmę savomis raketomis yra Rusija.

Lyg tyčia sausio 16-ąją JAV nusprendė iš Izraelio įsigyti ypač modernias ir mūšio lauke puikiai užsirekomendavusias vidutinio nuotolio priešraketinės gynybos sistemas „Iron Dome“ („Geležinis kupolas“). Šios sistemos gali numušinėti įvairias raketas ir netgi minas.

Izraelio priešraketinė gynybos sistema
Izraelio priešraketinė gynybos sistema
© AFP/Scanpix

Kitaip, nei panašios sistemos, vienintelė „Iron Dome“ baterija gali dengti didelį (150 kvadratinių kilometrų) plotą, kuriame išdėstyti radarai, ugnies valdymo vienetai ir paleidimo įrenginiai, talpinantys po 20 raketų viename konteineryje. JAV pirkinys – dvi baterijos už 373 mln. dolerių.

Neatmetama, kad toks priešraketinių pajėgumų stiprinimas JAV siejamas ir su pagrindinių priešininkių – Rusijos ir Kinijos vystomais pajėgumais. Kinija stiprina savo laivyną, strategines pajėgas, modernizuoja vidutinio nuotolio balistinių raketų pajėgumus, o Rusija turi prisipažinti, kad pažeidė vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) arba sulauks pasekmių.

„Rusija vertina JAV ir NATO kaip svarbiausias grėsmes savo revizionistinėms geopolitinėms ambicijoms ir reguliariai vykdo pratybas, kuriose simuliuoja branduolinius smūgius JAV. Rusijos strategija ir doktrina pabrėžia galimą branduolinių ginklų panaudojimą, o ši strategija įgyvendinama modernizuojant strateginių ir regioninių branduolinių pajėgumų arsenalą“, – pabrėžiame atnaujintame priešraketinės gynybos dokumente.

Trečiadienį telefoninės konferencijos metu JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolės klausimais Andrea Thompson pripažino, kad derybos Ženevoje su rusais buvo bevaisės – rusai ir toliau neigia išbandę pagal 1987 m. sutartį draudžiamą sparnuotąją raketą, kurios skrydžio nuotolis siekia nuo 500 iki 5 tūkst. km.

„Per pastaruosius penkerius metus mes nesyk kėlėme šį pažeidimo klausimą rusams – mažiausiai 30 kartų. Vakar Ženevoje mes dar kartą pakartojome savo poziciją, kas bus, jei Rusija nesilaikys įsipareigojimų. Deja, bet nors tai ir nestebina, nepavyko pasiekti proveržio. Kamuolys rusų pusėje: jie turi laiko iki vasario 2-osios, jei jie nesilaikys savo įsipareigojimų, juos suspenduosime ir mes“, – D. Trumpo poziciją pakartojo A. Thompson.

R. Reagano „Žvaigždžių karai“

Tokie nesutarimai, naujos ginklavimosi varžybos ir pajėgumų pristatymai ne veltui lyginami su keturių dešimtmečių senumo įvykiais. Kai 1983 m. tuometinis JAV prezidentas R. Reaganas paskelbė apie Strateginės gynybos iniciatyvą (SGI) – priešraketinės gynybos, paremtos raketų perėmėjų bei lazerių sausumoje ir kosmose pajėgumais, Šaltojo karo įtampa buvo pasiekusi kone aukščiausią tašką, nematytą nuo Karibų krizės laikų 1962 m.

Sovietų sąjungos vadovybė su Jurijumi Andropovu priešakyje įsakė savo žvalgybos tarnyboms dairytis ženklų, kad JAV ruošiasi pirmajam smūgiui – Kremliuje išties vyravo baimė ir įsitikinimas, kad amerikiečiai planuoja smogti pirmieji, o SGI yra sudėtinė šio plano dalis. JAV senatorius Tedas Kennedy SDI praminė „Žvaigždžių karais“ – pavadinimas prigijo, mat karo nuojauta dvelkė ore.

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją
© Globalsecurity.org

Pavyzdžiui, per 1983-ųjų lapkritį vykusias slaptas didelio masto NATO pratybas „Able Archer“ Aljansas ruošėsi branduoliniam konfliktui su Maskva. Tačiau pastarojoje buvo paskelbta aukščiausio lygio parengtis, manant, kad pratybos tėra priedanga karui, kurį pradės NATO.

Net ir nuslūgus įtampai, vienas po kito numirus sovietų lyderiams J. Andropovui ir jį pakeitusiam Konstantinui Černenkai, naujasis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas derybose su R. Reaganu dėl strateginio nusiginklavimo kelis sykius reikalavo, kad JAV atsisakytų SGI.

„Visi, kas buvo susiję su technologijomis, žinojo, kad programa neverta šūdo“, – dar praėjusią savaitę DELFI teigė Karališkojo Melburno Technologijų universiteto (RMIT) profesorius, Australijoje jau 45 metus gyvenantis Josephas Siracusa. Pavyzdžiui, lazerio projektas „Excalibur“ visualizacijose atrodė išties įspūdingai, bet taip niekada ir neveikė.

„Bet tai buvo pristatoma, kaip Mažino linija kosmose (Mažino linija – Prancūzijos gynybiniai įtvirtinimai palei Vokietijos sieną, nesustabdę vokiečių agresijos Antrojo pasaulinio karo metu) ir Reaganas privertė M. Gorbačiovą pasijusti nepatogiai.

Ir žinote kodėl? Nes amerikiečių tikėjimas technologijomis yra mūsų DNR ir paremtas tvirtais faktais. Edwardas Telleris – žmogus, kuris gavo tuščią čekį su norima suma Manhatano projektui, pagimdžiusiam atominę bombą 1945 m., dar vieną čekį – termobranduoliniam ginklui 1950-ais.

Ir štai 1982 metais jis gauna trečią tokį sumautą čekį Strateginės gynybos iniciatyvai. Sovietai turėjo patikėti, kad programa yra tikra. Rašiau knygą su Normanu Greabneriu „Reaganas, Bushas, Gorbačiovas: Šaltojo karo vertinimas“.

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją
© DELFI/ Siarzhuk Haurylenka nuotr.

Normanas buvo realistas, jis tyrinėjo sovietų atsiminimus ir pastebėjo, kad sovietai tą programą pervertino. Reaganas tai žinojo, todėl spaudė Gorbačiovą, vertė jį jaustis nepatogiai, nenusileisdamas dėl tos sumautos programos“, – sakė J. Siracusa.

Vis dėlto jis pripažino, kad būtent ši nauja ginklavimosi programa ne tik įbaugino sovietus, bet ir prisidėjo prie JAV ir sąjungininkų pergalės Šaltajame kare – Kremlius jau nebepajėgė vienu metu varžytis su amerikiečiais ginklavimosi varžybose, skirti dar daugiau lėšų saviems pajėgumams ir tuo pat metu gelbėti savo neefektyvią ekonomiką, nepajėgusią išmaitinti sovietinės imperijos gyventojų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Prezidentas Nausėda: turiu atsakymą į klausimą dėl valdančiosios daugumos būsimame Seime (52)

Dabartinė situacija bankų sektoriuje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Kauno klinikose rekordiškai mažai svėrusi mergaitė – tokia vienintelė pasaulyje (85)

Gegužę Kauno klinikose gimė vos 22 gestacijos (nėštumo) savaičių ir 350 gramų sverianti...

MH17 katastrofos tyrėjai paskelbė naujų pokalbių telefonu įrašų: atvyksta Šoigu vyrai (12)

Nyderlandų vadovaujamas tyrimas dėl 2014 metais virš Rytų Ukrainos numušto oro bendrovės „...

Nausėda prabilo apie valstybinio banko steigimą (30)

Dabartinė situacija bankų sektoriuje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Seime netikėta iniciatyva: Pranckietis kvies Karbauskį susitikti papildyta: į viešą kvietimą atsakė Karbauskio atstovė (205)

Nerimstant diskusijoms dėl pozicijų Seimo valdyboje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada...

Venckienę izoliatoriuje aplankė tėvai: susitikimas – per stiklą papildyta (137)

Buvusią teisėją Neringą Venckienę, laikomą Kauno tardymo izoliatoriuje, ketvirtadienį aplankė...

Vilniuje rasta apie 100 kg aviacinė bomba: pranešama apie situacijos rimtumą papildyta (88)

Policija pranešė, kad Vilniuje buvo rastas sprogmuo. Pranešama apie planą „Skydas“.

Į kovą su raukšlėmis: kaip atjauninti odą per 20 minučių

Stebuklingo eliksyro, padedančio išsaugoti jaunystę, paieškos nesibaigia, tačiau kol kas vieno...

Meghan Markle ir princas Harry šiemet nusprendė nešvęsti Kalėdų su karališkąja šeima

Meghan Markle ir princo Harry Kalėdos bus paprastesnės. Sasekso kunigaikštis ir kunigaikštienė...

Jauna medikė apie patyčias ligoninėse: girdėjo tikrai šokiruojančių frazių rezidentams (34)

Dovilė Ragažinskaitė birželio mėnesį baigė bendrosios chirurgijos rezidentūros studijas....