aA
Šį žaidimą galime žaisti dviese. Tokį signalą Maskvai pasiuntė NATO sąjungininkai Estijoje, kur balandžio pabaigoje prasidėjusiose pratybose „Pavasario audra“ Lenkija dislokavo savo pajėgumus - modernias raketas, konflikto atveju galinčias izoliuoti visą Rusijos Baltijos jūros laivyną.
© Kongsberg nuotr.

Kai gegužės 9-ąją Rusijos sostinėje ir kituose miestuose vyko triukšmingi kariniai paradai, skirti paminėti pergalę Antrajame pasauliniame kare (Rusijoje išskiriamas tik jo etapas – „Didysis tėvynės karas“, 1941-1945 m.), juose skambėjo iškilmingos kalbos apie šalies karinę galią.

Dviejuose paraduose – Sankt Peterburge ir Kaliningrade, kurie svarbūs Rusijos Baltijos jūrose laivynui ypač liaupsintos šalies karinių jūrų pajėgų galimybės bei pasiekimai. Esą Baltijos jūros laivynas yra stipriausia karinė jėga regione.

Kremliui – netikėtas iššūkis Estijoje: Rusijos karinį pranašumą atsuko prieš ją pačią
© Reuters / Scanpix

Tačiau tuo pat metu Estijoje vykstančių pratybų „Pavasario audra“ („Kevadtorm“) metu 9 tūkst. estų ir sąjungininkų iš 13 valstybių karių mokėsi ne tik atremti galimo priešininko agresiją, bet ir jai užkirsti kelią.

Vienas tokių kelių – būtent Baltijos jūra, kurioje per pastaruosius kelerius metus Rusijos karo laivai vykdė šaudymo bei desantines pratybas, imituodamas kovos veiksmus prieš NATO pajėgas.

Dislokavo moderniausias sistemas

Vienu rimčiausių signalų, kad NATO bei jos sąjungininkės regione – Švedija bei Suomija neleis Rusijai Baltijos jūros paversti savo privačių interesų ežeru tapo Lenkijos pajėgumo pasirodymas. Lenkija pratybose dislokavo ne tik sausumos ir oro pajėgų elementus, bet ir naujausią laivyno pajėgumą – pakrančių apsaugos bateriją su priešlaivinių raketų NSM kompleksu.


Sunkvežimiai su raketomis atgabenti iš Lenkijos į žemyninę Estijos dalį, pakrauti į keltą ir nugabenti į Saaremos salą. Čia sovietų laikais buvo priešlėktuvinės gynybos bazė, kuri vėliau buvo apleista. Dabar čia dislokuota 2014 Lenkijos iš Norvegijos įsigyta priešlaivinių raketų sistemos NSM baterija.

Tokias raketas gamina ir turi Norvegija, neseniai užsisakė JAV laivynas – tai yra vienos moderniausių, didelio šūvio nuotolio galimybę turinčių priešlaivinių raketų pasaulyje.

Vienas paleidimo sunkvežimis talpina po keturias tokias raketas, kurių šūvių nuotolis siekia mažiausiai 185 km, o tai reiškia, kad iš Saaremos dislokuoto priešlaivinio dalinio lenkų kariai kontroliuoja ir gali blokuoti bet kokių laivų judėjimą siaura Suomijos įlanka – vieninteliu jūros susisiekimo keliu tarp strategiškai svarbaus Kaliningrado ir Sankt Peterburgo.

12 mobilių paleidimo įrenginių su 50 tokių raketų įsigijęs Lenkijos laivynas jau yra jas išbandęs pratybose Norvegijoje. Tiesa, tuomet naudota tik mokomoji galvutė, o vietoje žalos taikiniui pademonstruotas pačios raketos taiklumas.

Greita, nedidelė, bet galinga ir ypač taikli priešlaivinė raketa gali skristi palei žemės ar vandens paviršių, manevruoti ir išvengti priešininko elektroninės kovos bei kitų poveikio priemonių. Taikymosi mechanizmas sukonstruotas taip, kad raketa gali pati atpažinti taikinį nuo kitų kliūčių arba klaidinančių priemonių, o 125 kg kovinė galvutė bei pačios raketos kinetinė energija užtikrina laivo sunaikinimą arba didelės žalos padarymą.

Lenkų burbulas prieš rusišką

Vien tokių raketų laikinas dislokavimas pratybose, nesukelia tiesioginės grėsmės laivybai taikos metu. Kita vertus tai yra ir savotiška žinutė Rusijai, kad jos laivynas gali būti blokuotas uostuose ar jų prieigose. Tai nebūtų pirmas kartas: sąjungininkai Rusijos Baltijos jūros laivyną blokavo Sankt Peterburge Krymo karo metu 1853-1856 m., vokiečiai – abiejų pasaulinių karų metu XX a. Vis dėlto toks signalas reikštų, kad NATO šalys, šiuo atveju Lenkija, demonstruoja, jog prieš Rusiją gali panaudoti tokias pat ar panašias priemones, kokiomis regiono šalis baugina Kremlius.

Kremliui – netikėtas iššūkis Estijoje: Rusijos karinį pranašumą atsuko prieš ją pačią
© Wikipedia Commons

Būtent Rusija pastaraisiais metais gyrėsi savais priešlaiviniais pajėgumais regione – Kaliningrado srityje dislokuotais kompleksais „Bal“ ir „Bastion“.

Jie sudarė dalį vadinamųjų A2/AD (prieigos ir regiono blokavimo priemonių (angl. anti access/area denial, A2/AD), kuriomis Rusijos pajėgos užkerta kelią NATO ir sąjungininkų pajėgoms prisiartinti prie savotišku burbulu paversto Kaliningrado: čia dislokuotos ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400, minėti priešlaivinių raketų pajėgumai ir balistinių bei sparnuotųjų raketų kompleksai „Iskander“. NATO analitikų teigimu, dengiamos tokių sistemų Rusijos sausumos, oro ir jūrų pajėgos galėtų laisviau veikti regione, nesibaimindamos Aljanso atsako.

Bastion-P
Bastion-P

Tiesa, švedų ekspertai savo ataskaitoje neseniai atkreipė dėmesį, kad nors Rusijos sukurti ir toliau stiprinami A2/AD pajėgumai regione išties kelia galvos skausmą NATO, jų nederėtų vertinti, kaip neįveikiamų. Ekspertų iš Švedijos gynybos tyrimų agentūros (FOI) tyrime „Sprogdinant Rusijos A2/AD burbulą Baltijos jūros regione: pajėgumai, kontrpriemonės ir pasekmės“ pabrėžiama, kad NATO turi savų kontrpriemonių įveikti Rusijos A2/AD burbulus ir pasiūlyti savus.

Žada stiprinti ir oro gynybą

Lenkijos pajėgumų bei ambicijų demonstravimas nėra atsitiktinis. Tai pirmas kartas, kad lenkai pratybose užsienyje (išskyrus Norvegiją, kur pirktos ir išbandytos raketos) dislokuoja NSM sistemą. Tiesa, Lenkijos kariai ne kartą dalyvavo įvairiose pratybose Estijoje ir kitose Baltijos šalyse.

O per pratybas „Pavasario audra“ Estijoje apsilankęs Lenkijos kariuomenės vadas Rajmundas Andrzejczakas užsiminė, jog lenkai pasiryžę stiprinti savo dalyvavimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos
saugumo užtikrinimo iniciatyvose. Generolas sakė, kad, kad Baltijos šalis apimanti oro gynybos sistema yra tikėtina ir patraukli.

Kremliui – netikėtas iššūkis Estijoje: Rusijos karinį pranašumą atsuko prieš ją pačią
© Twitter nuotr.

Toks pareiškimas yra dar vienas signalas Baltijos šalims, kurios jau kurį laiką kalba apie bendrą oro gynybos sistemą, apimančią tris valstybes. Iš visų Baltijos šalių tik Lietuva rimčiau pasistūmėjo stiprinant Oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumus – iš Norvegijos už 110 mln. eurų įsigytos vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos NASAMS.

Latvija dar tik planuoja tokius įsigijimus, o Estija šiuo metu tam neturi lėšų. Nė viena iš trijų valstybių kol kas nepajėgi įsigyti ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų, tokių, kaip „Patriot“ kurias už 4,75 mlrd. dolerių įsigijo Lenkija. Tiesa, Baltijos šalys nuosekliai stiprina oro erdvės stebėjimo sistemas, įsigydamos pažangesnių radarų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(287 žmonės įvertino)
4.3206

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (1)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (37)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (64)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (118)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (113)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (13)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (3)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (5)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...