J. Vaiškūnas sako, kad pagrindinė Rasos šventės tradicija – visą naktį nemiegoti, būti kartu su bendruomene gamtoje. „Gamta įgyja didžiausias galias, ir mūsų protėviai nuolat sėmėsi galių iš gamtos, metą, kai šviesa apgaubia visą gamtą, švęsdavo, nedirbdavo jokių darbų. Paparčio žiedo legenda sako, kad tai metas, kai galime susitelkę, susikaupę įgyti didžiausių galių, kurias pritaikę gyvenime pasieksime ir savo asmeninį nušvitimą“, – DELFI aiškino J. Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno, į Rasos šventę nereikėtų žiūrėti kaip į magišką prietarų šventę. Gamta tuo metu mūsų protėviams rodydavo, koks yra pasaulis, kaip jis pasiekia savo aukščiausią šviesos ir galių viršūnę, o paskui pamažu pradeda leistis žemyn. Po Rasos šventės dienos pradės trumpėti, gamta eis į brandą, o žmogaus gyvenimas ims keistis.

Etnokosmologas ragina neužmiršti gražios paparčio žiedo legendos. Ji yra tam, kad per Rasos šventę prisimintume, kad dangiškoji šviesa atitinka mūsų sąmonės šviesą.

„Tai žolių magija. Kiekvienas žino, kad per Rasos šventę skinamos žolės – gamta tuo metu yra didžiausioje galioje, saulė ir šviesa persmelkia augaliją, visus gyvius ir žmogų, augalai įgyja didžiausią galią. Todėl buvo stengiamasi prisiskinti augalų savo namų vaistinėlei – tablečių juk nebuvo“, – kalbėjo pašnekovas.

Jonas Vaiškūnas
Surinktos sudžiovintos žolės ne tik padeda tamsiu ir sunkiu žiemos metu: jos tinkamos ir burtams. „Pas mus dar nemažai žolininkių, kurios iš suskintos puokštės, žiūrėdamos žmogui į akis, bando pasakyti, kas svarbu šiame gyvenime. Kiekvienam žmogui parenka tinkamą žodį ir patarimą“, – kalbėjo J. Vaiškūnas.

Pasak jo, vienas svarbiausių burtų – žolelių skynimas. Tai vilniečiai antradienio vakarą gali padaryti Verkių parke, kur Rasos šventė švenčiama pagal senąsias tradicijas. Čia bus galima burtis – kiekvienas, nusiskynęs žolelių pievoje, galės kreiptis į žolininkę – ši, pagal savo savo sugebėjimus, žmogaus psichikos ir charakterio išmanymą, tradicines žinias bandys prognozuoti.

„Man asmeniškai buvę atvejų, kai pasakydavo tokių dalykų, kurie iš tikrųjų man buvo labai svarbūs ir vėliau vaidino didelį vaidmenį. Žolės, augalija ir šviesa yra pagrindinės magiškos priemonės, šiąnakt šios galios susitelkusios virš Lietuvos“, – sakė etnokosmologas.

J. Vaiškūno teigimu, saulė, kuri dabar yra aukščiausiame savo pakilime, pastarosiomis dienomis išspinduliavo didelį kiekį įelektrintų dalelių, fiksuoti saulės žybsniai. Taigi Rasos šventė gali būti palydėta ir šiaurinės pašvaistės.

„Vakar vakare vėl buvo žybsnis saulėje, kuris atskries už poros dienų, žodžiu, Rasos šventė gali būti papuošta šiaurine pašvaiste. Tokios stiprios magnetinės audros pastaraisiais metais nėra buvę, žemės magnetinio lauko svyravimas siekia 8 balus pagal 9 balų skalę“, – aiškino etnokosmologas.

Ieškantys paparčio žiedo danguje galbūt galės pamatyti ne tik šiaurės pašvaistę: jie regės sidabriškuosius debesis. Būtent trumpiausiomis metų naktimis šiaurinėje pusėje dangus niekada nesutemsta, matyti neoninis švytėjimas – graži šalto melsvumo ir skaidrumo šviesa, vadinama sidabriškaisiais debesimis. Manoma, kad tai – labai aukštai atmosferoje švytintys ledo kristalėliai.

Daugiausia burtų merginoms

Etnologas, profesorius Libertas Klimka sako, kad per Rasas daugiausia žinoma merginų burtų: buriama, ar ji ištekės, ar greitai draugą susiras. „Man labai gražu, kad jos pina trijų devynerių žolelių vainikėlius, juos plukdo į ežerą, tvenkinį ar upelį. Kartais devynis vainikėlius supindavo, įvardindavo juos simpatijų vardais ir žiūrėdavo, prie kurio vainikas priplauks“, – aiškino etnologas.

Jei šalia nėra vandens telkinio, vainiką galima dėti po pagalve ir bandyti naktį susapnuoti likimo skirtąjį, būsimų vaikų skaičių. Sapnai Rasos šventės metu laikomi pranašiškais.

Vainikėlius merginos dar mėtydavo ant specialaus medžio nukapotomis šakelėmis – buvo žiūrima, iš kelinto karto vainikėlis ant medžio užsikabins. Tai parodydavo, už kiek metų mergina ištekės.

Libertas Klimka
„Tokie burtai labai gražūs, nes atliekami gamtoje, su pievų žolėmis. Ši šventė – gamtos apoteozė, kai gamta suveši, kada ilgiausia diena, daugiausia šviesos. Apeigos daugiausia daromos su vandeniu ir ugnimi, o burtai – su žolynais, kurie magiški. Dalį žolynų susidžiovindavo, pasilikdavo net iki Kalėdų“, – aiškino L. Klimka.

Paparčio žiedas laikomas visažinystės simboliu, tačiau iš tikro jo nėra. Tikėta, kad paparčio žiedą galima surasti vidurnaktį, tačiau tą padaryti labai sudėtinga ir tam reikia gerai pasiruošti.

L. Klimka juokiasi, kad dabar žiniasklaida ragina paparčio žiedo ieškoti dviese, tačiau tai tėra išmonė – ieškoti reikia vienam, su šermukšnio lazda užsibrėžus ratą, susikaupus, kalbant maldas. Mat aplinkui vaidenasi baisenybės ir reikia nugalėti daug blogų jėgų.

Rasos šventę profesorius rekomenduoja švęsti gamtoje: ant piliakalnio ar Alkos kalno. Nuo 1967 m. tradicinė Rasos šventė vyksta Kernavėje.

Kviečiame pasigrožėti tradicine Joninių švente Kernavėje DELFI fotogalerijoje.

Joninės Kaune:

Joninės Jonavoje: