102 straipsnių
Kai iki šv. Velykų liko visai nedaug, norisi atsigręžti į senovės lietuvių papročius, kuriais griežtai vadovaudamiesi jie laukdavo Kristaus prisikėlimo. Ir ne šiaip sau: tai – svarbiausia šventė krikščioniškame pasaulyje. Velykų laukimas prasideda sulig Didžiosios savaitės pradžia, o kaip pasakoja g...
Kiekvienas gamtoje vykstantis reiškinys senovės lietuviams buvo tarsi kelrodė žvaigždė – orai padėjo planuoti ūkio darbus, prognozuoti derlių, o menkiausias ženklas galėdavo išduoti apie laukiančias orų permainas ir numatyti, kokie gamtos išbandymai laukia netolimoje ateityje. Šiuolaikinės technolog...
„Laikas bėga tik šiandien, seniau jis slinko šešėliu, lašėjo, byrėjo ir netgi degė“, – tikina Libertas Klimka, kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi išleidęs knygą apie laiką ir jo skaičiavimą. Tuo pačiu jis priduria, jog nepaisant to, kad modernieji laikai reikalauja lankstesnio santykio su laik...
Pagrindinis šv. Velykų simbolis – margučiai – nepraranda populiarumo iki pat šių dienų. Tradicija marginti kiaušinius perduodama kartomis, o keičiantis tendencijomis daugėja ir įvairiausių gudrybių, kaip pastaruosius puošti ir ruošti didžiausiai ir bene laukiamiausiai metų krikščioniškajai šventei. ...
Jau baigiasi žiema, daugelis nekantraudami laukiame pavasario. Vis tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika ragina neskubėti ir nepuoselėti tuščių vilčių, kad šis taip greit ims ir atkeliaus – reikės dar pasitelkti kantrybę ir luktelėti. Jam antrina ir gamtos moksl...
Kaip pastebi etnologas Libertas Klimka, gruodis – pats tamsiausias metų mėnuo. „Saulutė retsykiais švysteli pažeme ir nusidriekia ilgi pamėkšliški šešėliai. Dažni vėjai, tačiau sniego dar nedaug: 30–70 mm. Vidutinė oro temperatūra jau neigiama nuo -2 iki -4 laipsnių šalčio (Libertas Klimka „Lietuviš...
Likus kelioms savaitėms iki žiemos pradžios etnologas Libertas Klimka siūlo prisiminti senolių išmintį ir atkreipti dėmesį į gamtos ženklus, bet ar tikrai mes jais vis dar galime pasitikėti? Štai šiemet per daugelį metų pirmas toks spalis – kada neturėjome bobų vasaros. Apie tai, kokia bus žiema ir ...
Nors lauke jau darosi žvarboka, priešingai nei praėjusiais metais, stiprių šalnų ir sniego dar nematyti. Likus kelioms savaitėms iki žiemos pradžios, gamtos mokslų daktaras ir etnologas, profesorius Libertas Klimka prisimena senolių išmintį ir kviečia pastebėti gamtos ženklus. Anot etnologo, šie byl...
Ketvirtadienį buvo lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia, kai nakties trukmė vis ilgesnė už šviesų paros metą. Tiesa, oro temperatūra nei dieną, nei naktį tikrojo rudens neprimena. Apie lygiadienį su vasaros šiluma ir apie reikšmingu...
„Kad sužinotume, koks bus ne tik rugsėjis, bet ir visas ruduo, liko visai nedaug – viską pasako šv. Baltramiejaus diena – rugpjūčio 24-oji, kai Lietuvą paliks gandrai. Ši diena parodo ir orus. Kokia ji, toks būna ir ruduo“, – pastebi etnologas dr. Libertas Klimka. Tuo tarpu klimatologė dr. Viktorija...
Septyni broliai miegantys – taip dar vadinama liepos 10 diena, pagal kurią mūsų senoliai nuspręsdavo, kokie orai laukia likusią vasarą. Jei ši diena pasitaiko lietinga, tikima, kad visa savaitė, o galbūt net ir septynios savaitės, bus lietingos. Blogas ženklas, jei šią dieną nelyja – tai leidžia man...
Žvelgiant į artimiausių dienų oro prognozę, atrodo, kad už saulės stoką žiemos metu turėtume atsigriebti su kaupu. Šiluma lepins visą savaitę, tad bambėti dėl prasto oro neturėtų nė vienas. Bet nebūtume mes žmonės, jei nebūtų smalsu pasidomėti, o kas laukia po savaitės, po mėnesio ar po poros mėnesi...
„Per Didžiąją Velykų savaitę negalima nei bartis, nei pyktis, niekam nieko skolinti, o skolas iki to geriau atiduoti. Tai – dvasinio pasirengimo savaitė. Verbų šventė yra unikaliausia, ką turime, niekur pasaulyje tokių verbų nėra, tai visiškas fenomenas. Lietuviai Velykų laikotarpiu laikydavosi daug...
Anksčiau senoliai galėjo tiksliau nuspėti, koks bus oras per Velykas, koks bus pavasaris, vasara ar kiti metų laikai, o šiandien atsirado tiek papildomų veiksnių, kad spėjimai gali subyrėti kaip kortų namelis. Etnologams daug klausimų kelia ir vienas reiškinys, daugiau nei metus besitęsiantis netoli...
Kalendorinio pavasario pradžią žymi šviesėjančios ir ilgėjančios dienos, nors temperatūra naktimis – dar minusinė. Klimatologai apie prasidėjusį pavasarį kalba atsargiai. Esą dar bus visko – ir snaigių, ir saulės. Etnologai orus stebi remdamiesi kitais ženklais, naudotais dar senovėje ir sako, kad p...
Pirmasis sniegas, nors šiemet ir gana vėlyvas, priminė, kad nuo žiemos nepabėgsime. O štai, kokia ji bus – jau visai kitas klausimas. Etnologas Libertas Klimka pasakė, į kokius ženklus reikia atkreipti dėmesį ir ką išduoda pirmasis sniegas. O štai sinoptikai jau tikrai žino, ar žiemiški orai laukia ...
Artėjant Vėlinėms, etnologai ragina nepamiršti, ką ši diena iš tikrųjų reiškia ir kaip pagerbti mirusiųjų atminimą. Tai ypatingo susikaupimo metas, o gėlėmis nukrauti ir išpuošti kapai – etnologų teigimu – antraeilis dalykas.
Astronominis rudens lygiadienis – dienos ir nakties susilyginimas – įvyko penktadienį paryčiais. Taip pat ketvirtadienį buvo švenčiama Baltų vienybės diena. Etnologas, istorikas Libertas Klimka Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ teigė, jog astronominis rudens lygiadienis Lietuvos gamtai praneša ap...
Itin karštos dienos ir vakarais šniokšiantys gausūs lietūs – tokiais orais Lietuva gyvena pastarąją savaitę. Visgi, tokia šiluma ilgai neužsilaikys, Joninės turėtų būti šlapios, o antros vasaros pusės prognozes lems esminė liepos 10–oji diena, Delfi pasakojo etnologas Libertas Klimka.
Lietuvių tautosaka yra nubrėžusi paprastą sąrašėlį dalykų, ką turėtų nuveikti „tikras vyras“ per savo gyvenimą. Nors atrodytų, tai nieko bendro nebeturi su šių dienų realybe, persmelkta technologijų, prastėjančios demografinės padėties, etnologas Libertas Klimka nesutinka.
