Seimo valdyba pernai gruodį paprašė ministrų pareikšti savo nuomonę dėl frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių Marijos Aušrinės Pavilionienės bei Onos Valiukevičiūtės pateiktų įstatymų pataisų, kuriomis siūloma Tėvo dieną prilyginti Motinos dienai.
Šiuo metu pastaroji diena, minima pirmą gegužės sekmadienį, yra įteisinta kaip šventinė diena. Tėvo diena, minima pirmą birželio sekmadienį, tėra atmintina diena.
Trečiadienį Vyriausybė ketina iš esmės pritarti siūlomoms Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisoms. Tačiau kartu Seimas greičiausiai bus paragintas pakeisti Darbo kodeksą, kad poilsio dienos, sutampančios su švenčių dienomis, nebūtų kilnojamos.
M. A. Pavilionienė ir O. Valiukevičiūtė dar pernai gegužę pasiūlė įteisinti Tėvo dieną kaip šventę. Tuo, pasak jų, norima „įgyvendinti lygiateisiškumo šeimoje principą, nes Motinos diena jau daug metų yra šventė, o Tėvo diena iki šiol yra įrašyta tik į atmintinų dienų sąrašą".
Vyriausybė savo nuomonę dėl šios pataisos ketino pareikšti dar vasarį, tačiau šis klausimas iš posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas. Mat pasirodė, kad, pavyzdžiui, Finansų ministerija nėra sužavėta papildomomis šventinėmis dienomis, net jeigu jos sutampa su sekmadieniais. Mat šventinę dieną valstybės biudžetas gauna maždaug 100 mln. litų mažesnes pajamas.
2005 metų pabaigoje Seimas nusprendė grąžinti gyventojams su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas. Pagal priimtą pataisą poilsio dienos, sutampančios su švenčių dienomis, perkeliamos į artimiausią darbo dieną.
Tokia tvarka patiko ne visiems – Seime iš karto atsirado siūlymų vietoj „ilgųjų savaitgalių“ įteisinti kalėdines atostogas arba visai atsisakyti su šventėmis sutampančių poilsio dienų perkėlimo. Skeptikų tvirtinimu, ilgesni savaitgaliai ne tik sumažina įplaukas į biudžetą, bet ir skatina girtavimą bei kitokius neigiamus reiškinius.
Lietuvoje dabar yra 13 šventinių dienų per metus. Tai šiek tiek daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse.