Seimas prieš pat praėjusių metų Kalėdas patvirtino Darbo kodekso pataisas.
Joms įsigaliojus, šiemet žmonės turi penkiomis poilsio dienomis daugiau nei buvo ankstesniais metais. Taip yra todėl, kad su savaitgaliais sutampančios šventinės dienos yra perkeliamos į artimiausią darbo dieną.
Verslininkai suskaičiavo, jog darbuotojai dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos praranda nuo 100 iki 200 litų.
O Finansų ministerijos preliminariais skaičiavimais, nacionalinis biudžetas per kiekvieną papildomą laisvadienį netenka 100 milijonų litų.
Kitaip tariant, dėl gana neapgalvoto Seimo sprendimo darbuotojai šiemet praras nuo 500 iki 1000 litų, o valstybė apie pusę milijardo litų.
Poilsiui – 162 dienos
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija kreipėsi į Seimo Ekonomikos komiteto narį Jurgį Razmą.
Verslininkai prašė imtis iniciatyvos, kad politikų sprendimas būtų panaikintas.
Asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas kreipimesi teigia, jog pasiūlymas perkelti švenčių dienas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nenumatytos galimos pasekmės ir rezultatai.
„Tai neigiamai atsiliepė visai šalies pramonei, nes darbuotojai laisvadieniais nesukurdami produkto negauna ir atlyginimo. Tuo nepatenkinti darbininkai skundžiasi praradę žymią dalį atlyginimo. Jie piktinasi, kad tokios Darbo kodekso pataisos naudingos tik valstybės tarnautojams, alkoholinių gėrimų gamintojams ir prekiautojams, nes apyvarta išaugo pusantro karto“, - teigė J.Karčiauskas.
Jis pateikė neįtikėtinus skaičiavimus, jog per metus žmonės dirba tik 6,7 mėnesio, o ilsisi 5,3 mėnesio.
Skaičiuota buvo taip: iš 365 kalendorinių dienų atimti 104 šeštadieniai ir sekmadieniai, 28 dienos kasmetinių atostogų (iš jų 20 darbo dienų), 13 šventinių dienų bei vidutiniškai 25 dienos, kuriomis nedirbama dėl įvairių Darbo kodekse numatytų priežasčių (365-104-13-20-25=203 (darbo dienos) ir 365-203=162 (nedarbo dienos).
„Per metus dirbame tik dešimtadaliu daugiau laiko nei ilsimės“, - tvirtino J.Karčiauskas.
„Jei nedirbama, tai ir neuždirbama“, - jam antrino J.Razma
Atsipalaidavimas – per anksti
Kiti verslininkai politikų sprendimą kompensuoti „pavogtas“ švenčių dienas taip pat vadina populistiniu ėjimu, mažinančiu mūsų šalies verslo gebėjimą konkuruoti.
Anot jų, Lietuvoje per anksti įsivyravo atsipalaidavimo nuotaika. Įsivaizduojama, kad pasiekėme labai aukštą ekonomikos lygį ir toliau gyvenimas be mūsų pastangų tik gerės. Tačiau taip nėra.
Šalys, su kuriomis Lietuva labiausiai konkuruoja, tokiomis nuotaikomis negyvena.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas nesutinka, jog toks sprendimas yra kritikuotinas.
„Priėmę tokias Darbo kodekso pataisas, pasiekėme Europos vidurkį pagal poilsio dienas. Lietuviai per daug dirbo, mūsų atostogos vienos trumpiausių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Dabar jau esame ta šalis, kuri gerbia savo darbuotojus“, - sakė A.Sysas.
Lietuvoje įteisinta 13 šventinių dienų. Tačiau daugelyje Europos šalių šis skaičius mažesnis: Didžiojoje Britanijoje – 12, Airijoje – 10, Lenkijoje – 10, Latvijoje – 11, Estijoje – 9 šventinės dienos.
Beje, Estijoje pernai taip pat buvo siūloma priimti sprendimą, kuriuo būtų kompensuojamos su savaitgaliais sutampančios šventinės dienos.
Tačiau Estijos vyriausybė buvo kategoriška: papildomos nedarbo dienos gali turėti neigiamą poveikį ekonomikai. Todėl toks siūlymas buvo atmestas.
Sprendimą reikia naikinti
„Kodėl visi tik vardina, kiek pinigų dėl papildomų švenčių dienų prarandame. O niekas neskaičiuoja, kaip teigiamai toks poilsis paveiks gyventojus. Juk pailsėjus padidėja darbo našumas. Žmonės turi būti sotūs ne tik darbu, bet ir, pavyzdžiui, galimybe daugiau laiko praleisti su šeima“, - sakė A.Sysas.
Jis pritarė tik tam, jog Velykos ir Motinos diena, visada sekmadieniais švenčiamos šventės, neturėtų būti kompensuojamos.
Parlamentaras Jurgis Razma pasiūlė naikinti tokį dviprasmiškai vertinamą Seimo sprendimą. „Jis yra populistinis ir nelogiškas“, - įsitikinęs J.Razma.
Politikas siūlo grįžti prie anksčiau galiojusios tvarkos. Kitas siūlymas – su savaitgaliais sutampančias šventines dienas kiekvienam darbuotojui kompensuoti individualiai, jas pridėti prie kasmetinių atostogų.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas įsitikinęs, jog nereikia skubėti naikinti tokį sprendimą.
„Pagyvenkime kokius penkerius metus ir pažiūrėsime, ar toks sprendimas yra labai blogas“, - nuomonę reiškė pašnekovas.
Jo teigimu, blogybė yra tik ta, kad Seimo sprendimas įsigaliojo labai greitai.
Jei jis būtų pradėjęs galioti, pavyzdžiui, praėjus metams nuo paskelbimo, verslininkai nebūtų patyrę šoko, o pamažu suplanavę darbus.
Be to, anot E.Šablinsko, būtina pakeisti sprendimą dėl dviejų švenčių – Velykų ir Motinos dienos. Kur kas geriau nedarbo diena paskelbti rugsėjo 1-ąją.
