„Kadangi šis žaidimas jau žaidžiamas aukščiausiu lygiu ir su galingiausių NATO šalių įsitraukimu, tai vakar nemažai bendravau su senatoriaus Bobo Menendezo aplinka (JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Bob Menendez, red.p.). Jūs galite pamatyti jo pareiškimą, kur jis nedviprasmiškai ragina dar neratifakvusias šalis tai padaryti.
Aš miniu sentorių Menendezą, nes jis yra vienas iš tų, kuris yra esminis vadinamuoju Turkijos klausimu“, – Delfi sakė Ž. Pavilionis.
Vengrija, pasak jo, nenori likti viena ir, jei Turkija priims sprendimą ratifikuoti Švedijos narystę, tą padaryti surengus neeilinį posėdį gali ir Budapeštas.
„Manau, kad žaidimas aukščiausiu lygiu šiuo metu vyksta ir tiek, kiek man perdavė vengrų kolegos, su kuriais konfrontavau susitikime Paryžiuje, tai mums jie pažadėjo, kad, jei pavyktų, tai padarytų neeilinėje sesijoje, kuri baigtųsi liepos 7 dieną. Kita savaitė – mūsų paskutinis šansas“, – įvertino Ž. Pavilionis.
Po Vengrijos akibrokšto – audringos reakcijos
Kaip jau buvo rašyta Delfi, po ketvirtadienio Vengrijos sprendimo nukelti Švedijos prisijungimo prie NATO ratifikavimą į rudenį – pasipiktinimas viešojoje erdvėje. Kai kurie politikai griežti – aljansas turi keistis kuo greičiau, o prezidentas ir Vyriausybė raginami kuo aktyviau teikti partneriams tokius siūlymus.
Nusivilimo dėl to, kad Švedija netaps aljanso nare iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, neslėpė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tviteryje rašęs, kad Vengrija nepaaiškino tokio savo delsimo motyvų.
„Lietuva pabrėžia Švedijos svarbą Europos gynybai, todėl NATO viršūnių susitikime Vilniuje pastatysime papildomą kėdę. Nepalikime kėdės tuščios“, – rašė ministras.
Pasipiktinimą Vengrijos sprendimu išreiškė ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Akivaizdu, kad NATO aljansas turi keistis.
Po Vengrijos sprendimo dėl, atrodytų sveiku protu neišvengiamo Švedijos priėmimo, reikia skubių iniciatyvų dėl sprendimo priėmimo proceso aljanse! Turime proaktyviai siūlyti naujus sprendimų priėmimo mechanizmus ir atsisveikinti su pasenusiu reikalavimu nuolatos ieškoti bendro sutarimo“, – teigė S. Skvernelis.
Jis tai įvardijo „apgailėtinu orbanizmu.“
„Po tokio apgailėtino orbanizmo, jei reikėtų aktyvuoti 5 straipsnį Rusijos agresijos Baltijos šalių atžvilgiu, lauktume ne vieno rudens…! Jei vienas iš partnerių gyvena paralelinėje visatoje, negalime visi ignoruoti faktų ir apsimesti, kad tai mums priimtina“, – tęsė S. Skvernelis.
Politikas kreipėsi į Vyriausybę ir prezidentą.
„Raginu Vyriausybę bei Respublikos Prezidentą neužsidengti akių ir aktyviai siūlyti sprendimus mūsų visų saugumo užtikrinimui.
Negalime sau leisti turėti tokios silpnos grandies, jei esame tikras gynybinis aljansas, o ne eilinis pašnekovų klubas“, – pridūrė ekspremjeras.
Daugiau viešų politikų reakcijų po Vengrijos sprendimo galite skaityti čia.
