„Čia nėra labai ypatingas dalykas, bet vis dėlto tokia šiukšlė, nuo kurios apsišvarinti vertėtų“, - 1996 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdyje sakė V. Landsbergis.
Dėstytojų bausti nesiūlė
Kalbėdamas apie tai, kad partinių aukštųjų mokyklų diplomai neturėtų būti pripažįstami kaip aukštąjį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, politikas teigė, jog pagal komunistinių laikų papročius partinės mokyklos ruošė ne konkrečius specialistus, o viršininkus.
„Pagal bendrą taisyklę, diplomo pripažinimas priklauso ir nuo profesinio jo turėtojo pasirengimo darbui pagal tam tikrą specialybę. Aš tik galėčiau pakomentuoti, kad pagal tų laikų papročius tai buvo tam tikra specialybė – viršininko. Bet kur, bet kokioje srityje tu jau viršininkas. Profesija – viršininkas. Bet tai, žinoma, prie George Orwello literatūros priskirtini dalykai, prie „orveliškosios” literatūros“, - anuomet sakė V. Landsbergis.
Poreikį nepripažinti partinių mokyklų diplomų politikas argumentavo tuo, kad šiose mokyklose besimokančių asmenų kontingentą formavo grynai Tarybų Sąjungos Komunistų partija (TSKP), nors bet kurioje Vakarų aukštojoje mokykloje aukštųjų mokyklų diplomai išduodami pagal valstybinę, o ne vienos partijos nustatytą tvarką. Anot V. Landsbergio, demokratinėse šalyse žmonės gali išklausyti įvairius partijų organizuojamus kursus, tačiau aukštojo mokslo diplomo jie negauna.
Tiesa, politikas tuomet nesiūlė kaip nors „bausti ar diskvalifikuoti“ buvusių aukštųjų partinių mokyklų dėstytojų.
LDDP atstovo Mykolo Pronckaus paklaustas, ar nebūtų geriau mokslo diplomus atimti iš „šiukšlių darytojų“, tai yra iš dėstytojų, kurie dėstė marksizmo-leninizmo katedrose, V. Landsbergis teigė nesiūlantis to daryti.
„Jeigu jūs turite minčių, kad aukštųjų partinių mokyklų dėstytojus reikėtų kaip nors bausti ar diskvalifikuoti, tai jūs galite pateikti pasiūlymą. Bus galima tirti, kas dėstė tose mokyklose ir kuo prisidėjo prie tų kadrų rengimo. Aš nesiūlyčiau to“, - sakė V. Landsbergis.
Gynė D.Grybauskaitę
Tačiau praėjusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje V. Landsbergis partinių mokyklų klausimą paliko nuošalyje ir aiškino, kad Z. Vaišvilos puolimas prieš D. Grybauskaitę yra susijęs su prezidentės pasipriešinimu Darbo partijos dalyvavimui valdančiojoje koalicijoje.
„Valdantieji Seimą buvo nutarę, aš neabejoju, buvo nutarę paleisti šitą torpedą galimai ir kaip keršto veiksmą už tai, kad Darbo partija patyrė nemalonumų po rinkimų formuoti Vyriausybę. Ir tam asmeniui, kuris sukėlė nemalonumų, bus atlyginta“, - tarybos posėdyje kalbėjo V. Landsbergis, Z. Vaišvilą pavadinęs žinomu „iš savo nuolatinių aršių, netolerantiškų ir kai kada nesąžiningų pasisakymų“.
Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje D. Grybauskaitė 1983-1984 m. dirbo Žemės ūkio kabineto vedėja, 1985-1990 m. buvo Politinės ekonomikos katedros dėstytoja. Ji dėstė tris kursus: pasaulio pinigų istoriją, pasaulio šalių ekonominę geografiją bei politinę ekonomiją.
Aukštojoje partinėje mokykloje prezidentė dėstė iki 1990 m. birželio 30 d. Ji buvo kritikuojama, kad dėstytojavo ir po datos, kai Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę.
Sukėlė sąmyšį Sausio 13-ąją
DELFI primena, kad politikos veteranas Z. Vaišvila sukėlė sąmyšį Sausio 13-osios metinių iškilmėse. Politikas Seimo tribūną panaudojo sąskaitų suvedinėjimui su prezidente.
Kovo 11-osios Akto signataras, vienas pirmųjų Valstybės saugumo departamento vadovų Z. Vaišvila teigė iš žurnalistės Rūtos Janutienės išgirdęs apie prezidentės „premijavimą už gerą darbą" 1990 metų liepą Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.
Įsakymą dėl D. Grybauskaitės premijavimo, anot Z. Vaišvilos, pasirašė vienas iš Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų Valentinas Lazutka.
Tačiau, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės, 1990 m. Aukštojoje partinėje mokykloje priedus prie atlyginimo gavo ne tik joje dirbusi D. Grybauskaitė, bet ir visas likęs personalas, įskaitant ir valytoją.
