Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyrius susistemino iš Teisingumo ministerijos gautus duomenis apie Lietuvoje veikiančių politinių partijų skaičių ir kitus demografinius rodiklius.

Departamentas nurodo, kad šiuo metu šalyje yra 21 Politinių partijų įstatymo reikalavimus atitinkančios politinės jėgos.

Partijų narių skaičiai

Nuo šių metų kovo mėnesio iki spalio labiausiai išaugo Lietuvos regionų partija – 299 narių prieaugis, minėtu laikotarpiu labiausiai sumažėjo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partija su 390 partiečių praradimu ir Darbo partija, per pusmetį praradusi 283 narius.

Pasak surinktų duomenų, šalyje yra trys politinės jėgos, kurios turi nuo 9 tūkstančių iki 15 tūkstančių narių.

Didžiausia šalies partija ir toliau išlieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuriai vadovauja Vilija Blinkevičiūtė. Nuo šių metų kovo partijos narių skaičius kiek paaugo. Štai 2023 metų kovo 1 dieną partija turėjo 14 344 narių, spalio rezultatas – 14 366 narių.

Antroje vietoje pagal partijos narių skaičių – TS–LKD, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio. Kaip jau minėta, jos praradimas nuo šių metų kovo didžiausias. 2023 metų kovo 1 dieną partija turėjo 12 623 narius, spalio mėnesio skaičius – 12 233 narių.

Trečioji partija pagal dydį šalyje – Darbo partija, kuriai vadovauja Andrius Mazuronis. Ši politinė jėga, kaip pažymi Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyrius, taip pat prarado nemažą kiekį partiečių. Štai šių metų kovo mėnesį šiai partijai priklausė 9640 narių, spalio rezultatas – 9357 narių.

Šalyje yra 8 politinės jėgos, turinčios nuo 3 iki 7 tūkstančių narių.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), kuriai vadovauja Petras Gražulis per pusmetį nuo kovo partijos narių nežymiai prarado. Štai šių metų kovo rezultatas buvo 6809 narių, spalio – 6775 narių.

Toliau – Liberalų sąjūdis, vadovaujamas Viktorijos Čmilytės–Nielsen. Šios partijos narių skaičius nuo kovo iki spalio nesikeitė – 6708 nariai.

Seimo posėdis

Jono Pinskaus vadovaujama Lietuvos Regionų partija, kaip jau buvo minėta, turi didžiausią partijos narių prieaugį. Šių metų kovo mėnesį partijai priklausė 5605 nariai, spalį – 5904.

Artūro Paulausko vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“ kiek sumenko partijos narių apimtimi – kovo mėnesio rezultatas buvo 4338 narių, spalį – 4210.

Partija „LIETUVA – VISŲ“, kuriai vadovauja Tomas Pačėsas partijos narių skaičiaus kiekį nuo kovo išlaikė gana panašų. Kovo mėnesio duomenimis, partijai priklausė 4145 narių, spalį – 4108.

Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) taip pat nuo kovo mėnesio išlaikė gana panašų partijos narių skaičių. Kovo mėnesį partijai priklausė 3741 narių, spalį – 3746.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, kuriai vadovauja Saulius Skvernelis, partijos narių skaičius kiek sumenko. Kovo mėnesį jų buvo 3759, spalį – 3746.

Aušrinės Armonaitės vadovaujamai Laisvės partijai šių metų kovo mėnesį priklausė 3250 narių, spalį – 3181 narių.

Lietuvoje yra 12 politinių partijų, kurių narių skaičius svyruoja nuo 2 iki 3 tūkstančių. Paminėsime vienintelę parlamentinę partiją – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLR–KŠS). Šiai partijai, vadovaujamai Waldero Tomaszewskio, šių metų kovą priklausė 2093 nariai, o spalį – 2072 nariai.

Bendrai Lietuvoje mažėjo partijoms priklausančių narių skaičius. Šių metų kovo mėnesį partijoms priklausė 97 177 asmenys, spalį – 96 458.

Lytis

Pateikti duomenys rodo, kad partijoms Lietuvoje priklauso daugiau moterų nei vyrų: 53 procentai partijų narių yra moterys, 47 procentai – vyrų.

Parlamentinių partijų narių sudėtis pagal lytį (moterų proc. nuo narių skaičiaus)  (2023 m. gegužės 6 d. duomenimis)

Iš parlamentinių politinių partijų moterys didžiausią partijos narių dalį sudaro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščionių šeimų sąjungoje (64,5 proc.), Tėvynės sąjungoje–Lietuvos krikščionyse demokratuose (57,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijoje (56,7 proc.) ir Darbo partijoje (56 proc.). Mažiausias moterų skaičius – Laisvės partijoje (39,2 proc.).

Amžius

Didžiausias partijos narių skaičius nuo 18 iki 24 metų amžiaus grupėje yra parlamentinėse Laisvės partijoje (10,9 proc.), Lietuvos regionų partijoje (6 proc.) ir Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ (3,7 proc.).

Didžiausia partijos narių iki 40 metų amžiaus grupė yra parlamentinėse Laisvės partijoje (70,6 proc.), Lietuvos regionų partijoje (34,7 proc.) ir Liberalų sąjūdyje (29,4 proc.)

Proporcingai daugiausiai vyriausių partijos narių, priklausančių vyresnių nei 70 metų amžiaus grupei, yra Tėvynės sąjungoje–Lietuvos krikščionyse demokratuose (39,6 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje–Krikščioniškų šeimų sąjungoje (20,8 proc.)

Gyvenamoji vieta ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai

Daugiausiai partijos narių, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai yra Darbo partijoje – 471 narys, LSDP tokių narių yra 429, Liberalų sąjūdyje – 322 nariai.

Taip pat išskirta ir kiek procentų partijos narių yra Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai.

Narių, kurie yra Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai, skaičius proc. parlamentinėse partijose(2023 m. gegužės 6 d. duomenimis)

Čia lyderiauja Laisvės partija – 45,9 procento partijos narių yra Vilniaus miesto gyventojai. Antroje vietoje – Vilniaus mieste gyvena ketvirtadalis (25,7 procento) partijos „Laisvė ir teisingumas“ narių .

Mažiausiai Vilniaus miesto gyventojų partijos narių gretose turi LVŽS – 3,2 procento, Darbo partija – 4,9 procento, LSDP – 5,6 procento.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)