Trečiadienį Vilniuje sakytos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbos klausėsi ne tik lietuviai. Buvo ir į Lietuvą pabėgusių iš Baltarusijos, Rusijos, kaip ir Ukrainos.
LNK žinios kalbino vieną kalbos paklausyti atvykusį rusą. Jis į Lietuvą atvyko iš karto po Rusijos invazijos į Ukrainą ir lietuviškai jau kalba.
„Palaikau Ukrainą. Aš bėgau, nes mano pozicija prieš Ukrainos karą“, – teigė jis.
Bet toli gražu ne visi atvykstantys iš Rusijos, Baltarusijos yra nusiteikę geranoriškai Lietuvos atžvilgiu.
„Tam tikrose fazėse net neturime galimybių patikrinti to srauto, kuris ateina į Lietuvą“, – pabrėžė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys.
Per praėjusius metus VSD pavojingais Lietuvai pripažino pusantro tūkstančio baltarusių ir rusų. Ankstesniais metais buvo tik šimtas.
Beveik visi, 90 procentų, pavojingų Lietuvai yra baltarusiai, nes jų tiesiog atvyksta kelis kartus daugiau.
„Mes dabar esame tikrai esame dvigubų dugnų politikoje ir iškreiptų veidrodžių. Ką tai reiškia? Tai, kad mes ignoruojame tam tikrus akivaizdžius faktus dėl Baltarusijos režimo veiklos prieš Lietuvą“, – kalbėjo K. Budrys.
Dažniausiai pavojingais Lietuvai pripažįstami tie, kurie dar neturi leidimo būti Lietuvoje ir norėtų atvykti pirmą kartą.
„Kalbant apie atsisakymus išduoti naujai atvykstantiems, tai Baltarusijos piliečiams buvo dėl grėsmės valstybės saugumui atsisakyta išduoti 951 leidimą gyventi, o Rusijos piliečiams atsisakyta išduoti 156 leidimus laikinai gyventi“, – LNK žinioms sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, dabar Lietuvoje yra apie 60 tūkstančių baltarusių, maždaug 10 tūkstančių rusų. Taigi, pavojingais Lietuvai pripažįstama po du procentus į Lietuvą besiprašančių rusų ir baltarusių.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, jog reikia ribojimo priemonių Baltarusijos piliečiams.
„Tai yra tai, ką su kolegomis aš esu registravęs. Jeigu jau ne tokia apimtimi, kurią mes siūlome, tai bent darykime kažkokius tarpinius variantus“, – ragino parlamentaras.
Ir valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad su dabartiniu srautu Lietuva tinkamai dorotis nesugeba.
„Tas srauto pralaidumas per Lietuvos sienas į Baltarusiją nebūtinai yra suderinamas su mūsų nacionalinio saugumo interesais“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Dabar būna, kad net baltarusiai gavę Lietuvoje humanitarines vizas, kaip pabėgėliai, vis tiek keliauja į Baltarusiją, nors teigia, kad jiems ten yra pavojinga.
„VSD tą informavo ir indikavo, kad yra tam tikras pavojus. Kas gali paneigti, kad jie gali vienaip, ar kitaip vykdyti tam tikras užduotis. Todėl manau, kad tam tikri ribojimai būtų logiški“, – LNK žinioms kalbėjo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Tačiau nesutariama, ką keisti. Prezidentūra nuo pernai siūlo baltarusiams taikyti tuos pačius reikalavimus kaip ir rusams. Pavyzdžiui, pasienyje pildyti anketas su klausimu, kam priklauso Krymas.
„Ties siena jau atsijoti tai, ką mes turėtume savo teritorijoje ir ko ne“, – pabrėžė prezidento patarėjas K. Budrys.
Anot Prezidentūros, Baltarusijos KGB Lietuvoje dabar ypač aktyvi, aktyvesnė nei rusų. Pripažįstama, kad Lietuvos tarnybos nebesugeba tinkamai patikrinti visų atvykstančių į Lietuvą.
Konservatorių lyderis sako, kad visų gal tikrinti ir nereikia, atsirinkti tik rizikingiausius.
„Tikėtis, kad VSD turi galimybę adekvačiai patikrinti kiekvieną yra truputį nerealistiška“, – teigė jis.
Yra manančių, kad nereikia iš viso nieko keisti. Tokią poziciją LNK žinioms išsakė valdančiosios Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas.
„Manau, kad turėtume pratęsti tai, kas dabar galioja“, – teigė jis.
Anot Migracijos departamento, dėl ribojimų rusams jų srautas yra iš esmės sustojęs. Bet baltarusių nesikeičia ir nėra panašu, kad keisis – tūkstančiai kas mėnesį.
„Jeigu nebus nustatyti papildomi ribojimai, tai tendencija turėtų tęstis“, – teigė Migracijos departamento vadovė.
Dabar apribojus rusų srautus yra palikta galimybė gauti humanitarinę vizą, jei yra nustatoma, kad Rusijoje žmogus yra persekiojamas. Tas pats galiotų ir griežtinant atvykimą baltarusiams.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
