Apie tai pokalbis laidoje DELFI Dėmesio centre su politikos apžvalgininkais Vytautas Bruveris ir Rimvydas Valatka.

– Galbūt pradėkime nuo rinkimų. Du kandidatai jau aiškūs – jie surinko parašus vien internete. Tai galbūt nenustebino, bet ar nestebina jūsų tai, pone Valatka, kad premjeras Skvernelis kol kas yra tarp parašų rinkimo outsaiderių?

R. Valatka: nestebina. Stebintų jeigu Skvernelis būtų pirmas ir lenktų Šimonytę. Todėl, kad šie rinkimai yra pasirinkimas tarp senos ir naujos Lietuvos. Skvernelio buvimas dugne rodo, kad jis atstovauja senajai, išmirštančiai Lietuvai, kurios nebėra.

– Bet jis nėra nei sovietinis veikėjas, jis nepriklausomos Lietuvos pareigūnas.

R. Valatka: Tai nesvarbu. Kas jį išrinko į Seimą, kas jį nori rinkti Prezidentu, kas jį palaiko? Jis į valdžią atėjo su pokolchozine partija, tai praktiškai ir rinkėjas yra pokolchozinis. Natūralu, kad ta Lietuva su technologijomis, gaila, bet nedraugauja. Gal jeigu būtume tais žmonėmis pasirūpinę, nestatę Valdovų rūmų, o kompiuterizavę klases dar prieš 2000, tai šiandien gal daug kas būtų kitaip. Gal apskritai Skvernelis net nekištų nosies į tuos rinkimus.

– Pone Bruveri, jus nustebino tai, kad Saulius Skvernelis kol kas dar nėra surinkęs nė 4000 parašų?

V. Bruveris: Mane stebina tai, kad jis surinkęs tiek mažai. Keista, kad jis rungiasi dėl paskutinės vietos su tokiu gerai žinomu ir perspektyviu politiku kaip Alfonsas Butė. Būtent tai mane stebina. Aš visiškai sutinku su tais, kurie sako, kad čia visų pirma yra facebook burbulas. Nieko nenustebino, kad tas dešinysis interneto burbulas mobilizavosi ir labai greitai parodė rezultatus, tačiau iš to toli siekiančių išvadų nereikia daryti.

– Bet čia ne vien facebookas, čia yra žmonės, kurie naudojasi elektroniniu parašu.

V. Bruveris: Taip. Sutikčiau su kolega Valatka, kad tai simbolizuoja ir tam tikrą fundamentalią dviejų Lietuvų skirtį, kurią reprezentuoja Šimonytė ir Skvernelis. Tačiau nors šis parašų rinkimas ir nieko nepasako apie tikruosius rinkimus, kurie vyks, aš vis tiek nesuprantu, ką galvoja ir ką daro Skvernelio strategai? Tai yra akivaizdus smūgis jo prestižui. Viešųjų ryšių prasme pačioje pradžioje būti paskutiniam yra labai blogai. Jo komanda, matydami kaip mobilizavosi dešinysis elektoratas, kaip jie renka parašus ir, panašu, juos renka net už pavojingiausius Skverneliui oponentus, tokius kaip Puidokas, tai reikia skubiai reaguoti ir imtis veiksmų.

– Mindaugas Puidokas yra grėsmė Sauliui Skverneliui?

R. Valatka: anksčiau spaudos žiniasklaida sakydavo, kad bet kokio leidinio gali parduoti 2000. Tai manau, kad bet kuris kandidatas rinkimuose gali surinkti apie 1-2 proc. O žinant, kad Puidokas yra pasinešęs į tą pusę, kad jis Kaune išrinktas vienmandatėje, jis be jokios abejonės nukirps balsus Skverneliui. Klausimas tik – kiek nukirpti? Ir štai gali susidaryti situacija, kad žmogus, kuris iš esmės galėtų laimėti rinkimus antrajame turi, į tą antrą turą gali net nepatekti. Puidokas iš esmės yra kaip Lietuvos gelbėtojas dabar.
Rimvydas Valatka

– Pone Bruveri, apie Mindaugą Puidoką. Jau dabar jo retorika aiškiai sako: „Aš esu tikrasis „valstiečių“ kandidatas“, neoficialiai jis apskritai kalba, kad parašė LVŽS programą, kad jis sugalvojo Skvernelio projektą. Tai turbūt yra tiesioginis taikymasis į Skvernelio rinkėją?

V. Bruveris: Be jokios abejonės. Jis visiškai tiesiogiai ir sąmoningai tai daro. Jis kalba apie tai, kad partija ir jos lyderiai išdavė rinkėjus, kad išdavė tas vertybes, su kuriomis ėjo į rinkimus ir t.t. Jis žada grąžinti Lietuvą prie tikrųjų vertybių. To vaikų mušimo skandalo metu jis tikrai sukėlė mases ir patraukė į savo pusę. Puidokas yra egzistencinė grėsmė Skverneliui. Tokia pati grėsmė, kokia yra ir Puteikis, ir Juozaitis.

– Jeigu dėl Ingridos Šimonytės galima buvo prognozuoti, kad ji tikrai sėkmingai rinks parašus, nes ir partija yra viena didžiausių, ir šiuo metu populiariausia, bet Gitanas Nausėda? Jis yra nepartinis kandidatas, turi tik paskirus rėmėjus ir šalininkus, tačiau paramą renka taip pat aktyviai – 20 000 parašų per kelias dienas. Tai tikrai įspūdinga.

R. Valatka: bet reikia pasakyti, kad jis pirmas pradėjo prezidento rinkimų kampaniją. Ir pradėjo ne šiaip nuo kalbų, o veiksmais – važinėjo po Lietuvą, kalbėjo su žmonėmis, būrė komandą ir t.t. Nemanau, kad reikia stebėtis rezultatais. Apskritai šitas parašų rinkimas atspindi ta pusė, kuri, deja, rinkimuose visko nelemia – erudiciją, intelektą.

– Kita tema, kuri šiomis dienomis daug svarbesnė – didžiausias istorijoje korupcijos skandalas. Teismai jau leido suimti teisėjus, suimami nauji asmenys, teikiami įtarimai. Pirmiausiai, kaip jūs vertinate visa tai, kas vyksta, pone Valatka?

R. Valatka: galima pasakyti taip – Stalino epochos pabaigoje buvo gydytojų byla, Grybauskaitės ar Skvernelio epochos pabaigoje turime teisėjų bylą. Tai tokios istorinės paralelės. Man šitoje byloje kyla labai daug klausimų. Man keista, kodėl žiniasklaida pasidavė tai STT ir prokuratūros entuziazmui. Kokius herojus mes matėme? Generalinį prokurorą Pašilį, kuris šiaip niekada neina į laidas. Tą patį daro STT vadas Bartkus. Jeigu jie būtų bent vienoje laidoje pasakę, kad jie sėdės ir paskutinėje laidoje, kai jau bus skelbiamas teismo nuosprendis, tai įtikintų labiau negu bet kurie žodžiai.

Antra, man labai keista, kodėl reikia kišti teisėją, kad ir koks blogas būtų, į areštinę? Ką, jis žmogus papjaus, užmuš ką nors gatvėj, apvogs? Na nepadarys gi to. Bet reikėjo pademonstruoti. Trečias dalykas, žinoma, kad teisėjų yra visokių ir gandų iki šiol girdėję esame įvairių, bet dabar formuojama tokia nuomonė, kad buvo teisėjų klanas, kuris blogai išnagrinėjo vienas ar kitas bylas ir jos rodomos. Dažniausiai primenamos bylos, kurios baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu ir va, matai, reiškia iš tikrųjų visi kalti... Jeigu mes demokratinėje, teisinėje valstybėje atmesime išteisinamuosius nuosprendžius dėl įrodymų stokos, tai mes turėsime tai, apie ką svajoja kandidatas Skvernelis – policinę valstybę.

Dar kitas dalykas. Masiulio byloje yra dėžutė – 106 tūkst. dėžutėje. Čia apie dėžutę niekas nekalba, tai, matyt, jos nėra. Vadinasi, yra tik pasiklausymas.

– Ričardas Malinauskas prieš pat rinkimus tampa įtariamuoju. Nesigilinant į pačias bylos aplinkybes, nes žinome labai mažai, tačiau patį faktą, kad tai įvyksta prieš pat rinkimus, pone Bruveri, kaip vertinate?

V. Bruveris: aš prisimenu , kad praktiškai prieš kiekvienus rinkimus pastaruoju metu Lietuvą sudrebina politinės korupcijos skandalai. Mes kaskart svarstom sutapimas tai ar ne. Bet atsakant į jūsų klausimą, aš irgi siūlyčiau nepasiduoti tam teisėsaugos keliamai bangai. Teisėsauga irgi žaidžia savo žaidimą, norėdama sutelkti kuo daugiau dėmesio ir kuo geriau pasirodyti. Tai irgi suprantama. Kalbant apie poną Malinauską... man nepatiko, kad teisėsaugos atstovai, sakydami, jog negali kalbėti apie jokias bylas, visgi užsiminė apie Druskininkų merą ir Vijūnėlės dvaro bylą. Manau, dabar reikėtų padaryti šiek tiek pauzę, prisiminti ir kitus skambius, rezonansinius atvejus ir suprasti, kad teisėsauga taip pat šiuo atveju žaidžia savus žaidimus.
Vytautas Briuveris ir Rimvydas Valatka

– Jūsų klausydamas bandau atsistoti ir į pareigūnų pusę. Pone Valatka, įsivaizduokime, kad STT pareigūnai kurį laiką vykdo operatyvinį pasiklausymą ar kitą sekimo būdą Druskininkų mieste, yra susidėlioję jau tam tikrą vaizdą ir gal tai yra vienas iš valstybės pareigūnų argumentų veikti būtent prieš rinkimus? Jiems tarsi jau viskas kaip ir aišku ir gal jie nori prisidėti prie to, kad toks žmogus nebūtų dar kartą išrinktas, ar ne?

R. Valatka: be jokios abejonės. Fizika sako, kad viskas priklauso nuo atskaitos taško. Jeigu į upę žiūrėsi į ją įbridęs - matysi vieną vaizdą, jeigu užsilipsi ant kalno – matysi kitą vaizdą. Tačiau atskaitos taškas Lietuvoje turėtų būti teisinė valstybė. Kitaip sakant, pareigūnai pirmiausiai turėtų žiūrėti iš piliečių intereso taško. Bet kokia kaltė turi būti įrodyta. Kita vertus, jeigu valstybė to Vijūnėlės dvaro nesutvarko per tiek laiko, tai neįtikina manęs tokie pareigūnai.

V. Bruveris: suprantu jūsų klausimą, bet net ir pasitelkus visą pilietinę empatiją, man ta situacija vis tiek skamba dviprasmiškai. Čia aš matau ir tam tikrą politinį paderinimą šiuo klausimu. Vien tai daug ką sako, kad sprendimai priimami tarp Seimo sesijų. Mano nuomone, visiškai akivaizdu, kad Prezidentė norėjo, kad jos sprendimas šioje situacijoje būtų pagrindinis. Galiausiai Seimo sesijos metu būtų kilę klausimų, Seimo nariai būtų norėję daugiau išsiaiškinti. Galiausiai būtų kilę problemų dėl to paties Malinausko, nes būtų vykdoma operacija „gelbstint eilinį Malinauską“. Tai čia politinį paderinimą aš matau.
Edmundas Jakilaitis, Vytautas Briuveris ir Rimvydas Valatka

– Tai ką pradėjome šiek tiek kalbėti apie tą atmosferą, kad bylos, kurias STT pralaimėjo kartu su prokuratūra esą galėjo būti nulemtos korumpuotų teisėjų... Pone Valatka, jūs bent hipotetiškai įsivaizduojate, kad tiriant šią bylą neužtektų įrodymų ir tuos teisėjus kažkuris teisėjas, ar teisėjų kolegija, vertindama įrodymus, būtų priversta išteisinti?

R. Valatka: tas teisėjas turi būti tobulai tyras. Jis neturi turėti nuodėmių ne tik kyšių srityje, bet turbūt ir meilės srityje, ir kitose. Nes šitie vyrukai viską įrašinėja ir turi įrašų prisikaupę. Iš tiesų jau pats kolegos uždarymas į areštinę rodo, kad teisėjai svarsto – ai, dėl viso pikto, kad tik kas neatsitiktų, kad nerėkautų, dešimčiai parų įkišiu. Iš tiesų tam teisėjui, kuriam neduok Dieve tektų išteisinti pritrūkus įrodymų, tai iš principo Lietuvoje jis būtų pasmerktas. Šiuo atveju situacija yra labai dviprasmiška. Blogiausias dalykas yra tai, kad ta STT ir prokuratūros idėja apie tinklą, mafinį tinklą. Man atrodo, kad kai kurios tos bylos absoliučiai nieko bendro neturi. Na, galbūt įrodys, kad susiję viskas.

– Pone Bruveri, kaip jūs tokią hipotetinę situaciją vertintumėte?

V. Bruveris: ryžtųsi išteisinti tik tuo atveju, jeigu jie turėtų labai stiprias tam tikras kūno dalis. Iš tikrųjų po visko, kas vakar vyko, ir po tiek visokių komentarų, net tarp aukščiausio lygio politikų, atsilaikyti prieš tą bendrą viešosios nuomonės ir politikos tendenciją tai tikrai būtų labai sunku.