Vakarų reakcija į įvykius Baltarusijoje išlieka santūri – Europos Sąjunga (ES) žada sankcijas, tačiau procesas sudėtingas ir biurokratizuotas, o ir sankcionuojamųjų sąrašas nepanašu, kad būtų ilgas. Kaip jau skelbta, remiantis neįvardintu aukštu ES pareigūnų, greičiausiai jis apims 15-20 asmenų.
Vilniuje viešėjęs aukšto rango Jungtinių Valstijų (JAV) pareigūnas, valstybės sekretoriaus pavaduotojas Stephenas Biegunas susitiko su Baltarusijos opozicioniere Svetlana Cichanouskaja, tačiau pabrėžė, kad baltarusiai nesikiš į politinius procesus šioje šalyje.
Bando nuraminti Rusiją
Santūrią ES reakciją politologas K. Girnius aiškino dviem aspektais.
„ES vardu negalima švaistytis žodžiais, reikia su visais susitarti dėl bendro pareiškimo. Kai kurios šalys, kaip Vengrija, turbūt nepasisakytų per griežtai. Reikia su visais suderinti.
Antras dalykas, manau, kad yra bendras įsitikinimas, kad norint užtikrinti, kad reikalai klostytųsi kuo geriau, svarbu užtikrinti, kad Rusija nesikištų?“, - sakė K. Girnius.
Pasak politologo, norint užtikrinti, kad Rusija nesikištų, ir nepasiųstų savo kariuomenės, reikia įrodyti, kad nebandoma nuversti valdžios, kad nėra vykdoma kažkokia spalvota revoliucija.
„Pagrindinė atsargumo priežastis yra įtikinti Maskvą, kad „mes nesikišime“, ir kad tai bus tik baltarusių reikalas – be jokio išorinio spaudimo“, - teigė K. Girnius.
Galimybės reaguoti – ribotos
Politologas nespėliojo, ar gali reakcija iš Vakarų pusės keistis.
„Pamatysime, dabar padėtis stabilizavosi. Jeigu vėl būtų smurto proveržis, pavyzdžiui, kitą savaitgalį režimas bandytų smurtu išvaikyti demonstrantus, ir dalis disidentų būtų nuteisti ne dešimčiai dienų, bet dešimčiai mėnesių arba metams arešto, tas turėtų poveikį“, - sakė K. Girnius.
Tačiau, pasak politologo, svarbiausia šitoje situacijoje suprasti, kad, jeigu Rusija įžygiuotų į Baltarusiją, Europa ir NATO negalėtų daryti nieko kito, tik įvesti labai griežtas sankcijas, bet dėl to baltarusiams padėtis nepagerėtų.
„Tikimasi, kad Rusija irgi yra pasiryžusi nuosaikiai laikytis, nes dauguma baltarusių draugiškai nusiteikę rusų atžvilgiu, tad karinė intervencija Masvkai būtų kenksminga. Tai yra mėginimas įtikinti Rusiją: „laikykitės šiek tiek nuošaliai, leiskite tiems reikalams vystytis normalia tvarka“.
Lietuva daugiau kaip šimtą žmonių įtraukė į sankcijų sąrašą. Manau, kad ES galvoja, kad dauguma šių žmonių vis tiek į Europą nekeliauja, Europoje neturi pinigų - sakė K. Girnius.
JAV nuotaikos – antirusiškos
Pasak politologo, JAV nuotaikos yra labai antirusiškos.
„Jos gali pasireikšti. Bet manau, kad irgi yra ta nuostata, kad blogiausias variantas būtų, jeigu Rusijos kariuomenė įžygiuotų. Lietuvai tas irgi būtų blogiausias variantas, nes tada Rusijos kariuomenė būtų mūsų pasienyje. JAV nenori išprovokuoti, todėl nemanau, kad skubės. Manau, kad JAV gali griežčiau reaguoti, jeigu paaiškėtų, kad A. Navalnas buvo valdžios nunuodytas“, - sakė K. Girnius.
Politologas teigiamai įvertino tai, kad Vakarų lyderiai bando apie situaciją Baltarusijoje kalbėtis su Rusija. Su Vladimiru Putinu kalbėjosi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Su V. Putinu reikia kalbėti. Baltarusija yra artimiausia Rusijos sąjungininkė. Negalima priimti sprendimų apie tai nekalbant su Rusija. Manau, kad visi tai supranta. Tas yra natūralu.
Klausimas – ką gali Baltarusijai daryti? Gali paskelbti sankcijas dideliam skaičiui asmenų. Dabar Lietuvoje yra šimtas asmenų, kai kurie žmonės sako, kad turi būti trys šimtai, kiti galėtų sakyti – penki šimtai, tai gražiai skambėtų, bet, kai tie žmonės nekeliauja į Europą, Europos bankuose neturi pinigų, tada jiems tai nebūtų itin didelis smūgis“, - konstatavo K. Girnius.
Pasak politologo, jei būtų taikomos ūkinės sankcijos, labiausiai nukentėtų paprasti žmonės.
„Todėl yra vengiama tą daryti. Galima sankcijas taikyti tik „grietinėlei“, kuri atsakinga už smurtą, bet tos sankcijos turi ribotą poveikį. O, kad Europa staiga kaip nors piktai pasisakytų, arba pasakytų, kad A. Lukašenka pralaimėjo rinkimus, tai klausimas būtų: „kaip tu tą žinai?“, - komentavo K. Girnius.
Politologas paaiškino, kad ir raginimų Baltarusiją skelbti naujus rinkimus atveju Rusija galėtų sakyti: „jūs kišatės į vidaus reikalus. Yra Baltarusijos suverenumas“.
„Aš manau, kad pirma siekiama nuraminti Rusiją, kad niekas nesikiša, ir tada, jei padėtis eskaluosis, gal imsis griežtesnių priemonių. Manau, kad Vakaruose nuogąstaujama, kad didesnis spaudimas, griežtesnė reakcija gali būti kontraproduktyvi, gali paskatintų Kremlių tvirčiau palaikyti Lukašenką, užuot jį pakeitus mažiau odiozine asmenybe“, - sakė K. Girnius.