O ji kol kas miglota: kandidatės statuso į ES pasiprašė karo niokojama Ukraina. Kartu su ja į traukinį bando patekti ir Moldova bei Sakartvelas. Kol kas neaišku ir, kas toliau bus su Baltarusija.
Be to, nerimą kelia kai kurių Europos Sąjungos šalių vadovų elgesys, pvz., Vengrijos premjero Viktoro Orbano, kuris pasipriešino pilnam rusiškos naftos importo embargui, ar Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimas aprūpinti Ukrainą žadėtąja vokiška ginkluote, nekalbant apie viešą buvusios šalies kanclerės Angelos Merkel teisinimąsi dėl savo glaudžių ryšių su Maskva politikos ir pareiškimą, kad ji „neturi dėl ko atsiprašyti“.
Tikėtina, kad bus bandymų priešintis ir kandidatės statuso į ES suteikimui Ukrainai, nepaisant viešai demonstruojamo europarlamentarų palaikymo šiai šaliai.
„Galimas variantas, kad vyksta labai stipri užkulisinė kova. Ne visus „herojus“ būtinai matome“, – žurnalistams Strasbūre šią savaitę kalbėjo europarlamentaras, EP frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius.
Su Ukraina susiję 3 svarbūs dalykai
Kalbėdamas apie tolesnę Ukrainos ateitį, P. Auštrevičius išskyrė tris svarbius dalykus.
Visų pirma – būtinybę užtikrinti ilgalaikę, sistemingą, ne vienkartinę ir pakankamą finansinę paramą Ukrainai.
„Vienkartiniai sprendimai yra geri, jie turi būti, bet, pagal visas prognozes, karas gali peržengti ir šių metų pabaigą. Tai reiškia, kad atsilaikyti prieš spaudimą Ukraina tiesiog negalės, jeigu to nepadarysime“, – paaiškino politikas.
Antras svarbus dalykas, anot jo, yra suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą, kuris duotų šiai šaliai politinę motyvaciją ir paramą.
„Ukrainai dabar labai svarbus kiekvienas paramos, pripažinimo ženklas. Mums kandidatės statuso pripažinimas praktiškai nieko nekainuoja – galbūt Europos institucijose būtų sukurta keletas papildomų darbo vietų, bet tai yra niekis, palyginti su tuo, kas dabar vyksta pasaulyje“, – neabejojo P. Auštrevičius.
Trečias svarbus dalykas – nepasiduoti nuovargio ženklams ir neversti Ukrainos sėstis prie derybų stalo, priimant bet kokias sąlygas. Taip esą derybos būtų tik imituojamos ir vykdomas Rusijos scenarijus.
Deja, anot europarlamentaro, dėl infliacijos, kainų kilimo, finansinės paramos Rusijos užpultai šaliai, karo pabėgėlių jau pradedamas jausti piktas šnairavimas į Ukrainą ir prieš tai reikia atsilaikyti.
Ne visus „herojus“ būtinai matome
Ar Ukraina taps kandidate į Europos Sąjungą, turėtų paaiškėti jau netrukus, birželio 23–24 dienomis vyksiančiame Europos Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime. Tikimasis, kad jau kitą savaitę Europos Komisija (EK) rekomenduos Ukrainai suteikti tokį statusą.
Tiesa, kelios ES narės jau pareiškė nepritarsiančios tokiam žingsniui, esą Ukrainai negali būti suteikta pirmenybė prieš jau esamas pretendentes į kandidatės statusą.
Kaip minėta, kartu su Ukraina šio statuso siekia ir Moldova bei Sakartvelas. Dėl Moldovos, anot P. Auštrevičiaus, niekam nekyla klausimų, vis tik situacija Sakartvele kelia nerimą.
Politikas atkreipė dėmesį į pastarosios šalies žiniasklaidos padėtį. Esą ten žurnalistai skirstomi į palankius valdžiai ir nepalankius.
„Sakartvele jau seniai vyksta nepalankūs dalykai. Ten ganėtinai konkurencinga žiniasklaida, jos daug. Bet ten vyksta didelis susipriešinimas, poliarizacija ir „myliu-nemyliu“ valdžios politika“, – pasakojo P. Auštrevičius.
Anot jo, nepalankių valdžiai žiniasklaidos priemonių prieiga prie informacijos šaltinių ribojama, o su tokios žiniasklaidos savininkais ir žurnalistais kartais sudorojama brutaliai, net sodinant juos į kalėjimą. Esą, jei ne Ukraina, Sakartvelas esą net nebūtų galėjęs tapti kandidatu į ES.
„Bet jie negali galvoti, kad mes atleisime visas nuodėmes ir mums nesvarbu, kaip pasiruošę jie ateina, ypatingai su tokia valdysena, kuri yra šalyje“, – teigė P. Auštrevičius.
Jo nuomone, yra įvairių variantų, kurių galima tikėtis dėl Ukrainos ateities Europos Sąjungoje.
„Galimas variantas, kad vyksta labai stipri užkulisinė kova. Ne visus „herojus“ būtinai matome. Įvairios valstybės veikia, pasislėpusios už kitų. Tie, kurie remia, tai ir rems, bet yra ir aktyviai veikiančių prieš“, – kalbėjo Lietuvos atstovas Europos Parlamente.
Mato kelis galimus scenarijus
Tad kas lauktų Ukrainos? Anot P. Auštrevičiaus, scenarijai galimi keli.
„Pirmasis būtų, kad visiems pasakys: viskas gražu, gerai, tik reikia kažką padaryti ir nukels tai rudeniui. Tai gali būti ir pačiai Ukrainai spaudimo priemonė dėl derybų su rusais.
Viena valstybė gali viską sugriauti. Bet tų valstybių gali būti ir ne viena. Jau girdžiu prieštaringus signalus iš Vokietijos, nors vokiečiai lyg ir sako, kad paremtų Ukrainą.
Prancūzai, kurie pirmininkauja, irgi nedega jokiu noru. Jie pasiūlė koncepciją, kurios aš nesuprantu ir nenoriu suprasti – „Europos politinę bendriją“. Aš ir prancūzams, ir ukrainiečiams sakau, kad tik ne tai. Jeigu mes būtume sutikę su mums siūlytais visokiais tarpiniais variantais, būtume kažkur tarp miško, lauko, dangaus ir žemės, bet nei to, nei to nepalietę ir nieko negavę“, – vaizdžiai palygino europarlamentaras.
P. Auštrevičius neatmetė ir varianto, kad bus pasakytas „taip“ Ukrainai, greičiausiai ir Moldovai, o Sakartvelui priminta apie demokratinius kriterijus ir jis šiek tiek atskirtas.
„Gali būti pasakytas ir tarpinis variantas, kaip prancūzų sukurta „politinės bendrijos“ koncepcija. Niekas jos nematė popieriuje, bet Emmanuelis Macronas nepamiršta to, ką pasakė, jei dirba ties tuo“, – kalbėjo politikas
Serbija – lauko durys Rusijai į ES
P. Auštrevičius neabejojo, kad Ukrainai, Makedonijai ir Sakartvelui siekiant kandidačių statuso, apie save birželį bandys priminti ir Vakarų Balkanai.
„Vyksta arši kova, kad būtų pradėtos derybos su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Aš nesu prieš tai. Mes kalbame apie plėtrą, turime suprasti, kad tai yra teisinga, bet, ar nebus taip, kad atsiras ne viena, ne dvi, o ir daugiau šalių? Čia atsiranda Serbija, kuri, būkime atviri, yra lauko durys Rusijai įeiti į Europos Sąjungą su savo įtakomis ir panašiai.
Balandį buvo rinkimai Serbijoje. Po dviejų mėnesių rinkimų rezultatai dar nepaskelbti. O tai yra valstybė, kuri atitinka demokratinius kriterijus, sugeba organizuoti rinkimus padoriai, kad būtų galima suprasti baigtį, bet ne. Kodėl? Nes Aleksandras Vučičius, būdamas nepatenkintas dėl Belgrado ir kitų rinkimų rezultatų, bando daryti įtaką įvairiais būdais. Ką mums tai primena? Baltarusiją!“ – pastebėjo P. Auštrevičius.
Pasak pašnekovo, kadangi be Vakarų Balkanų paminėjimo nebus galima kalbėti apie dar tris valstybes, siekiančias kandidačių statuso, atsiranda platesnis žaidimo laukas, kur daug visokių sąlygų.
„Atėjome, kur atėjome. Su Vakarų Balkanais seniai nesisprendė jokie esminiai dalykai. Situacija kai kur netgi pablogėjo per visus jų pasiruošimo laikotarpius.
Regionas yra labai specifinis. Visi kartu tikrai negali įstoti, reikia priiminėti po vieną, mokyti, išvalyti jų politinius elitus. Mes pinigais visko neišspręsime“, – neabejojo politikas.
Turkijos žaidimai kelia abejonių
Paklaustas apie Turkiją, P. Auštrevičius sakė, kad ji toliau ir liks partnerė. Derybos su Turkija užšaldytos ir neatsirado priežasčių jas tęsti.
„Turkija rodo priešingus rezultatus negu tikimės. Jie ganėtinai ambicingi ir laikosi savo interesų. Mes jiems nerodome jokių pažadų ir įsipareigojimų. Šis procesas per pastaruosius metus pasidarė dar sudėtingesnis ir niekas nepasikeitė, nepaisant to, kad jie kartais lyg ir žaidžia pozityviai Ukrainos atžvilgiu, bet, kiek tai yra Ukraina, kiek jų pačių interesų paisymas – kitas dalykas.
Su Turkija gali būti kažkokios sąjungos. Nežinau, kas bus po Recepo Tayyipo Erdogano. Jis irgi atėjęs ne visam laikui“, – komentavo Europos Parlamento atstovas.
Apibendrinęs visa tai P. Auštrevičius sakė manantis, kad šitas karas pakeis ne tik Ukrainą, bet ir visą Europos Sąjungą.
„Mes pradėsime atviriau kalbėti apie dalykus, kurie yra egzistencinės svarbos. Nematau kitos galimybės mums priiminėti teisingus sprendimus, jeigu to nesuprasime. Visų tų pokyčių, supratimo ar virsmo kaina yra brangi, bet neišvengiama. Esu optimistas, kad mums šis karas gali būti atveriantis akis“, – vylėsi politikas.