Siurprizas pavyko
Tai, kad ATACMS yra perduotos Ukrainai – jau yra patvirtinta, tačiau kurį laiką šis sprendimas atrodė sudėtingas, o jo priimti buvo pernelyg neskubama. Pasak A. Plokšto, visa tai užtruko dėl to, jog amerikiečiai aiškiai pasakė nenorintys leisti ukrainiečiams atakuoti Rusijos teritoriją, kadangi minėtų raketų šūvio nuotolis yra net 300 kilometrų.
„Šitos baimės, kaip matome, dabar praėjo“, – teigė jis.
Tiesa, pašnekovo manymu, nuslėpti, jog Ukraina turi tokias galingas raketas ir padaryti siurprizą rusams – pavyko.
„Smūgis buvo tikrai galingas. Tai didžiausi Rusijos aviacijos nuostoliai, kokie tik nuo karo pradžios buvo. Jeigu rusai tikrai žinotų, kad ukrainiečiai turi tokias raketas, galbūt, jie tiesiog pakeistų aviacijos dislokacijos vietą, nes jau tada reikėtų kažkur visus savo orlaivius tiesiog laikyti toliau nuo šių raketų“, – tvirtino A. Plokšto.
Ginkluotės ekspertas taip pat paaiškino, kuo ATACMS raketos yra ypatingos.
„Tai yra pati galingiausia raketa, kuri aplamai yra Vakarų arsenale. Tai labai didelė raketa, kuri neša 950 smulkių amunicijos vienetų, kurie yra tokie žali rutuliai, šiek tiek panašūs į teniso kamuoliuką. Jie specialiai sukonstruoti taip, kad būtų labai daug skeveldrų ir turi pakankamai gerą efektą. Na, tai įsivaizduokite, kad ant jūsų krenta 900 mažų granatų ir jos visos susprogsta. Toks yra efektas. Labai neblogai tos raketos pasirodė Irako kare, o iš to, ką matome, tai, ko gero, buvo pačios seniausios raketos, kurių šūvio nuotolis yra 165 kilometrai, bet to irgi pakanka, kad dašauti. Iš viso jų yra kokios 5 rūšys“, – teigė A. Plokšto.
Taigi, vis dėlto, ukrainiečiams gauti pačių naujausių ATACMS raketų gauti nepavyko, o skirtumas tarp naujesnių ir senųjų raketų tikrai yra.
„Tos jau naujesnės raketos – ten jau trigubai mažiau yra tos amunicijos, bet ji yra labiau prestižinė, kadangi GPS valdoma. Šita, kuri dabar yra panaudota, tai yra inercinė sistema, bet iš efekto matome, kad ir inercinė sistema visai neblogai veikia. Tos valdomos GPS, be abejo, yra žymiai brangesnės ir labiau skirtos kitokiems taikiniams“, – teigė Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas.
Kaip teigė A. Plokšto, tam, kad panaudoti ATACMS raketas, ukrainiečiams specialaus pasiruošimo nereikėjo.
Kokį pranašumą dabar įgyja ukrainiečiai?
Pasak A. Plokšto, ATACMS raketų atsiradimas fronte tikrai palengvins ukrainiečių darbą.
„Tai apsunkins rusų aviacijos operacijas, o aviacija tikrai labai dabar daug nuostolių ukrainiečiams neša ir, aišku, jeigu gerai veiks ukrainiečiai žvalgyboje, tai galima ir kokį vertingą štabą sunaikinti su vadovybe, kokį nors didesnį sandėlį su amunicija. Tai yra žymiai galingesni smūgiai į priešo užnugarį“, – teigė jis.
Tiesa, dalis politikų jau spėlioja, ar naujomis raketomis bus taikomasi ir į Kerčės tiltą. Vis dėlto, ginkluotės ekspertas A. Plokšto teigė nesantis užtikrintas dėl tokių spėlionių.
„Aplamai, sugriauti tiltą raketomis – nėra lengva. Ukrainiečiai bandė sugriauti Antonovo tiltą ir taip – skyles išmušdavo, apsunkindavo važiavimą, bet pačio tilto nesugriovė. Ukrainiečiai jau keletą kartų parodė, kad sugriauti tiltą reikia kitais būdais, nebūtinai raketomis. Tiesiog reikia daug sprogmenų. Šių raketų tikslumas leidžia daryti tokius smūgius, kur kaip pirmas smūgis buvo, kai pataikė tiesiog į traukinį su kuru ir sprogimas buvo labai didelis. Taip, galima apšaudyti tiltą ir sukelti kažkokią didelę katastrofą, bet, kad tiltas sugriūtų – tai yra sunku“, – teigė pašnekovas.
Nieko nelaukdama Rusija aiškina, kad JAV sprendimas perduoti Ukrainai ATACMS – tai grubi klaida. Tiesa, patys jie – neturi daug galimybių joms atsilaikyti.
„Tokias raketas galima bandyti perimti, galima bandyti ją numušti, todėl rusai turi susikoncentruoti ant bandymo numušinėti šias raketas ir atitraukti savo pajėgumus iš tam tikrų vietų. Bet ir taktika šių raketų panaudojimo gali būti pakankamai įvairi. Galima pradėti šaudyti kitomis raketomis, žymiai pigesnėmis, vien dėl to, kad visa priešlėktuvinė gynyba būtų įjungta ir tada iššautų būtent šita raketa, kuri yra prestižinė ir padaro savo darbą. Čia jau yra tokie taktiniai elementai, kur mokosi abi pusės“, – teigė A. Plokšto.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
