Dar prieš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Lietuvos viešojoje erdvėje nuogąstauta, ar nebus priimti kokie nors Lietuvai nepalankūs susitarimai. Tačiau DELFI kalbinti politologai įsitikinę, kad nerimauti, bent jau kol kas, nėra reikalo. Kita vertus, JAV pragmatizmo politika ilguoju laikotarpiu Baltijos šalims gali sukelti šiokių tokių grėsmių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) politologė Dovilė Jakniūnaitė mano, kad iš šio susitikimo daugiau politinių taškų gavo V. Putinas.
„Iš principo yra gerai, kad yra susitinkama po įtemptų laikotarpių. Bet jeigu mes pasižiūrime į konkretų kontekstą, tai galima kelti klausimą, ar reikėjo (tokio susitikimo – DELFI). Pasimatė, kad nebuvo kažkokio aiškaus susitikimo tikslo. (...) Rusijai tai naudinga, nes jiems reikia viešumo, gražių nuotraukų, o Amerikai reikėjo aiškesnio tikslo, kurio ji neturėjo“, – mano D. Jakniūnaitė.
Taip pat ji atkreipia dėmesį į tai, kaip į patį susitikimą reagavo JAV ir Rusijos žiniasklaida. Propagandinė rusų mašina, be abejo, parodė triumfuojantį V. Putiną. Tuo metu JAV žiniasklaida savo prezidentui buvo itin kritiška, ypač dėl to, kad spaudos konferencijos metu D. Trumpas suabejojo savo šalies žvalgybos darbu (pareiškė, kad jokio rusų kišimosi į JAV rinkimus nebuvo - DELFI). Tiesa, vėliau, jau grįžęs į JAV, D. Trumpas teigė, kad tiesiog supainiojo žodžius.
Anot D. Jakniūnaitės, toks blaškymasis gali rodyti, kad D. Trumpas, bet jau išoriškai, tapo jautresnis kritikai ir nevengia atšaukti savo pozicijos. Taip, pavyzdžiui, nutiko su migracijos politika, kai Meksikos ir JAV pasienyje vaikai buvo atskiriami nuo šeimų. Dėl to D. Trumpas sulaukė aršios kritikos, todėl buvo nuspręsta šeimų nebeišskirti.
„Tai gali būti susiję su artėjančiais tarpiniais rinkimais, bet ir gali būti pajautimas, kad kažkiek užsižaidė su tokiu lengvabūdiškumu. (...) Bet paskui grįžti ir pamatai, kad tas teiginys (apie Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus – DELFI) atrodo tikrai daugiaprasmiškai – tiek suabejojant vidaus institucijų sprendimais, tiek parodant per daug pasitikėjimo Putinu“, – mano D. Jakniūnaitė.
Paklausta, ar D. Trumpo griežti pasisakymai NATO susitikime Briuselyje galėjo būti susiję su jo taktika rengiantis susitikimui su V. Putinu, politologė sakė nemananti, kad D. Trumpas turi aiškią, ilgalaikę taktiką.
„Faktas, kad jis stengiasi NATO išnaudoti vaizduodamas kietą ir griežtą, ruošdamasis būtent susitikimui su Putinu (...). Nelabai jam aišku, ką su tuo NATO daryti, jis turi tą paprastą poziciją ir užsikabino už vieno skaičiaus (dėl konkrečių NATO šalių gynybos finansavimo – DELFI), turi vieną paprastą žinutę ir ją sako. Jam buvo svarbu pasirodyti stipriam, kategoriškam ir t.t. Aš tiesiog neįsivaizduoju, koks toliau tikslas, panašu, kad mes jo nematome, tačiau atrodo, kad jis nedaug tų žingsnių į priekį žaidžia“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Anot jos, sunku vertinti D. Trumpo veiksmų tęstinumą dar ir dėl to, kad jau esame matę pavyzdžių, kai kažkas padaroma, o vėliau – tyla. Kaip pavyzdį ji pateikė garsius bombardavimai Sirijoje 2017 ir 2018 metais, kurie atsidūrė pasaulio dėmesio centre, tačiau netrukus viskas aprimo.
Užduotis Lietuvai
„Jeigu galvojant apie konkrečiai šį susitikimą, man atrodo, kad nieko blogiau mes nepamatėme, tiesą sakant. Tiesiogiai Lietuvai nėra labai blogai, juo labiau, jeigu pažiūrėsime į tą NATO susitikimą, ten buvo susitarimai dėl bendradarbiavimo, dėl tolesnių veiksmų, jie vyksta ir niekas nekalba apie pasitraukimą iš NATO ar amerikiečių pasitraukimą iš Baltijo šalių. Kol kas nematau labai didelio pagrindo, bent jau viešojoje erdvėje, dėl ko reikėtų nerimauti“, – mano VU TSPMI politologė.
Tuo metu apžvalgininkas Audrius Bačiulis atsakyme DELFI pabrėžė, kad esminis dalykas po šio susitikimo – kad nenutiko absoliučiai nė vieno baisaus dalyko, apie kuriuos buvo kalbėta prieš susitikimą.
„Mus gąsdino, esą Trumpas pripažins Krymą Rusijai – nepripažino, atvirkščiai, aiškiai pasakė Putinui, kad Krymo užgrobimas neteisėtas ir pasirūpino, kad Ukraina neprarastų Rusijos dujų ir pajamų už Rusijos dujų tranzitą į Europą, nepaisant (Angelos) Merkel dujotiekio Nord Stream 2. Mus gąsdino, esą Trumpas atšauks karines pratybas Baltijos šalyse – apie tai suvis kalbos nebuvo, o ir būti negalėjo. Padėtis lygiai atvirkščia – neseniai pasibaigusiose didžiausiose per trejus metus karinėse pratybose Baltijos jūros regione Amerika treniravosi vien ateiti į pagalbą Baltijos šalims“, – sakė A. Bačiulis.
Jis atkreipė dėmesį, kad buvo kalbama ir apie tai, kad D. Trumpas atšauks sankcijas Rusijai, bet ir to neįvyko.
„Net kalbos tokios arba nebuvo, arba Putinas gavo aiškų neigiamą atsakymą. Pavyzdys – Šiaurės Korėja, su kuria nors viešai bučiuojamasi, deramasi, keičiamasi mandagumo gestais, bet nė viena sankcija neatšaukta, o po ambasadorės Nikki Haley (JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose - DELFI) pareiškimo panašu, kad jos bus sustiprintos, idant Kim Jong Unas nepamirštų, ką pažadėjo Trumpui“, – įsitikinęs apžvalgininkas.
Anot jo, buvo gąsdinama ir tuo, kad Trumpas išmainys Baltijos šalis į „kompromatą“, kurį neva prieš jį turi Rusija. Tačiau to neįvyko, be to, A. Bačiulis įsitikinęs, kad toks kompromatas apskritai neegzistuoja.
„Tikrovėje Trumpas tiesiog nepasidavė jo nekenčiančių žurnalistų provokacijai ir neišsidergė tiesioginiame eteryje iš Putino, su kuriuo jam dar daug dalykų reikės kartu spręsti: branduolinį nusiginklavimą, Irano, Sirijos, Šiaurės Korėjos klausimus. Ir visas šias Amerikai ar jo sąjungininkėms gyvybiškai svarbias problemas Trumpui teks spręsti praktiškai vienam, nes Europos ir NATO pagalbos jis vargiai gali tikėtis, kaip girdime po susitikimo Briuselyje“, – DELFI sakė A. Bačiulis.
Savo ruožtu politologas Linas Kojala mano, kad šiuo metu Lietuvai nėra ko bijoti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu JAV ir toliau tęs pragmatizmo kursą, Baltijos šalims galėtų iškilti problemų.
„Jeigu ilgainiui Amerikoje bus pradedama vertinti pagal tokį siaurą išskaičiavimą - ar tai būtų NATO, ar kiti mums aktualūs dalykai, tuomet, be abejo, kils daugiau grėsmių tokiuose susitikimuose. Nes atrodys, kad Baltijos šalys nieko negali pragmatiškai pasiūlyti JAV ir viskas virsta tokiu buhalteriniu skaičiavimu be vertybių ir kitų svarbių dalykų, dėl kurių apskritai NATO plėtra į mūsų regioną įvyko“, – mano L. Kojala.
Jo nuomone, dėl nuolat pabrėžiamų D. Trumpo sąsajų su Rusija šis prezidentas yra atsidūręs po padidinamuoju stiklu tiek JAV visuomenėje, tiek tarp JAV politikų. Ir net jeigu jis norėtų susitarti su V. Putinu dėl kažkokių dalykų, kurie būtų įvertinti kaip nuolaidžiavimas Rusijai, JAV Kongresas ir Senatas to paprasčiausiai neleistų.
„Iš dalies tą matėme prieš NATO viršūnių susitikimą, kai Senate buvo priimta rezoliucija, dar kartą patvirtinanti įsipareigojimą Aljansui. Už ją balsavo 97, o prieš tik 2 senatoriai. Tai rodo, kad yra dviejų partijų sutarimas ir tikrai jokio noro nei Senate, nei Kongrese labai suartėti su Rusija. Aš manau, kad jeigu Trumpas paspaustų Putinui ranką ir pasakytų: priimkime kokį nors sprendimą, ar tai būtų pratybų nutraukimas Baltijos šalyse, ar kažkas panašaus, manau, toks sprendimas iškart būtų blokuojamas“, – mano politologas.
Anot L. Kojalos, Lietuvai dabar reikėtų stebėti situaciją ir daug dirbti Vašingtone ir iš Vilniaus, siekiant Amerikoje Baltijos šalis išlaikyti dėmesio centre.