Šiais mokslo metais Lietuvos moksleiviai praleido virš 17 mln. pamokų. Siekiant mažinti praleistų pamokų skaičių, Seimas pritarė pamokų lankymo tvarkos griežtinimui.
Jei tiksliau, mokyklos bus įpareigotos tą pačią dieną informuoti tėvus, globėjus ar rūpintojus apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką.
„LNK Žinių“ kalbintas R. Remeika teigė nesuprantantis, kam Seimas priiminėja tokius įstatymus.
„Kiekviena mokykla turi savo tam tikras tvarkas, savo susitarimus su bendruomene ir, aš manau, jais vadovaujasi. Mūsų bendruomenės kontekste tokie įstatymų projektai, pakeitimai neduos nieko labai naujo, galbūt tik ta privalomybė pranešti tėvams, jeigu vaikas neateina į mokyklą. Bet mes ir pranešam: yra elektroninis dienynas, kur tą pačią minutę vaiko nelankymas pažymimas dienyne ir tėvai prisijungę gali matyti. Kam čia to įstatymo reikia, aš nelabai suprantu“, – stebėjosi jis.
„Aš manau, kad tai yra perteklinis dalykas. Jeigu mokyklos tingi ar negeba organizuoti tinkamai ugdymo proceso, tai bet kokia įstatyminė norma nepadės“, – pridūrė ugdymo įstaigos direktorius.
Jo vadovaujamoje progimnazijoje, pasak R. Remeikos, sugriežtinus tvarką niekas nesikeis.
Mano, kad netinkamai tvarkosi pačios ugdymo įstaigos
„Mūsų mokykloje tai niekas nesikeičia. Mes esame apsitarę netgi tokius dalykus, kai patys tėvai gali pateisinti vaiko praleistas pamokas, prisiimdami atsakomybę už ugdymo proceso tęstinumą. Tai pas mus veikia.
Mes jau seniai esame sutarę, kad ugdymo procesas nepertraukiamas ir atostogų metu tėvai negali išsivežti vaiko. Ir tas veikia arba iš dalies veikia. Bet tokiu būdu mes pasitikime vieni kitais – mokytojai tėvais, vaikais ir atvirkščiai. Toks bendradarbiavimas mokykloje duoda geresnį rezultatą negu tam tikrų įstatyminių normų laikymasis, kurios vis tiek neatsižvelgs į visus niuansus“, – vertino R. Remeika.
Tai nelankančiųjų pamokų skaičius nemažės?
„Aš skeptiškai vertinu visą šitą. Tai tik įneš daugiau chaoso, daugiau nesusipratimų ir galbūt pykčių“, – teigė direktorius.
Jis svarstė, ar prastas pamokų lankymas įneša „kažkokią blogybę“: ar padidėja nusikalstamumas, ar suprastėja ugdymo procesas.
„Jeigu taip yra, tai yra blogai. Bet tai vėl rodo ugdymo įstaigų nemokėjimą dirbti. Nes jeigu tu susitarei ir bendruomenėje laikaisi, yra ir dabar tie svertai, kur tu gali, jeigu vaikas nelanko ir tėvai neteisina [praleistų pamokų] arba matai, kad negerai teisina, traktuoti kaip vaiko nepriežiūrą ir atiduoti į tam tikras institucijas. Čia niekas to nedraudžia, kitaip ir šitas įstatymas neveiks. Tai aš nelabai suprantu, ko tikimasi.
Aš manau, kad daugiausiai yra mokyklų bendruomenės, kurios nekomunikuoja tarpusavyje ir stengiasi, ir laukia iš valstybės kažkokios panacėjos, kad išspręstų jų problemas“, – komentavo R. Remeika.
Seimas taip pat numatė pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Visą „LNK Vidurdienio žinių“ interviu su R. Remeika rasite čia:
