Politikai svarsto, kad mokyklose nuskambėjus Paskutiniam skambučiui abiturientai keliautų kone tiesiai į kariuomenę.
„Kai tau yra 17 metų, įvyksta medicininis patikrinimas, o baigęs mokyklą esi pašaukiamas. Taigi, atitarnauji, turi įgūdį, gal užsikabini ir eini į kariuomenę profesionalią, arba į rezervą“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Tokie politikų svarstymai moksleiviams yra naujiena.
„NSGK kažkaip atskirai diskutuoti mūsų šiuo klausimu niekada nekvietė ir neįtraukė. Kartu ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), mes nesame turėję nei vienos konsultacijos“, – teigė Moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.
Keisti politikai nori ir įprastos tarnybos trukmę. Jaunuoliai turėtų galimybę atlikti 6 arba 9 mėnesių tarnybą. Labiausiai reikiamų specialybių atstovai kariauti pasirengtų ir per tris mėnesius.
Tiesa, ne visi Seimo NSGK nariai tam pritaria.
„Turbūt visi gerai suvokiame, kad karo metu tokio patogaus struktūravimo gali nebūti. Ir ar mes tikrai jausimės saugiai, kai žmogus 3 mėnesius ragavęs paruošimo“, – kalbėjo NSGK narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Tokie pokyčiai, anot seimūnų, reikalingi tam, kad karių rezerve atsirastų daugiau, mat jų poreikis auga.
„Mūsų tikslas yra, pavyzdžiui, turėti 50 tūkst. kariniame rezerve. Dabar mes turime 28 tūkstančius“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pirminė reformos idėja buvo, kad studijos aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Tokiu atveju aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, arba stodami į krašto apsaugos savanorių pajėgas. Ir taip suderindami ją su mokslais.
Net verslo atstovai tikina, kad dalį potencialių darbuotojų į kariuomenę atiduoti būtų pasiryžę.
„Verslo pagrindinis prioritetas nuo karo Ukrainoje pradžios yra valstybės saugumas“, – LNK žinioms sakė Lietuvos verslo konfederacijos vadovė Ineta Rizgelė.
Tiesa, kai kurie politikai tokiai minčiai nepritaria. Esą studentams privaloma karinė tarnyba bet kokiu atveju yra per didelė apkrova.
„Žmonės nėra geležiniai. Jeigu tu rimtai studijuoji, tai vasaros metu dar tada ir kariuomenėje intensyviai varyti... Aš kažkaip galvoju, jog nežinau, ar tai tikrai gera išeitis“, – svarstė parlamentarė D. Šakalienė.
Studentai irgi tokių pokyčių baidosi.
„Studijos nėra vienodos. Yra aukštųjų mokyklų, kur paskaitos vyksta ir savaitgaliais, kas antras studentas dirba vien tam, kad galėtų išsilaikyti“, – tikino Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.
Tad studentų atstovai labiausiai palaiko mintį į kariuomenę šaukti abiturientus.
„Studijų procesas turėtų būti nepertraukiamas ir sudaryti sąlygas studentams arba atlikti tarnybą prieš studijas, tai greičiausiai po mokyklos, arba jau pabaigus bakalauro studijas“, – kalbėjo P. Vaitiekus.
O moksleivių atstovus tokia mintis neramina. Mat pati idėja dar turi labai daug neatsakytų klausimų.
„Mes konkrečiai prieš visuotinio šaukimo idėją nepasisakome, bet formuojant dabartinę politiką tokie aspektai kaip alternatyvios tarnybos klausimai, konkrečiai moksleivių pasirinkimas“, – vardijo Moksleivių sąjungos prezidentas J. Trumpa.
O štai verslo organizacijos nori dar ryškesnių pokyčių, kad šaukimo į kariuomenę sulauktų ir moterys.
„Pasigedome ambicijos dėl moterų įtraukimo. Manome, kad tai yra svarbus sprendimas, kuris sustiprintų mūsų visuomenę, atgrasymo elementą, kuomet kalbame apie mūsų saugumą“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos vadovė I. Rizgelė.
Tačiau Seimo nariai masinio pritarimo tokiai idėjai nežada. Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkstančiai karių. KAM po reformos ketina šauktinių skaičių didinti bent tūkstančiu.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
Norite papasakoti savo istoriją ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt
