JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas rengiamas praėjus vos 11 dienų po to, kai jų pavaduotojai susitiko toje pačioje Ženevoje ir susitarė tęsti dialogą.
Tad vien tai, kad šio pažado abi šalys laikosi yra laikoma geru ženklu – Kremlius jau leido suprasti nusivylęs pokalbiais su JAV bei kitomis NATO valstybėmis, kurios atsisakė svarstyti dalį Rusijos iškeltų reikalavimų. Iš Maskvos tonas beveik nepakito – kalbėsime apie viską arba nieką.
Rusijai prie Ukrainos sienos sutelkus dešimtis tūkstančių karių tokie grasinimai atrodo pasikartojantys, tačiau šį kartą, regis, jau svarbūs ne tik pokalbiai – skirtingai nuo sausio 10 dienos sesijos, kuri truko beveik aštuonias valandas, A. Blinkenas ir S. Lavrovas tik sprendžia ar tolesnė diplomatija iš viso tebėra įmanoma. Kiek anksčiau Kremlius JAV pagrasino netgi santykių nutraukimu: esą peržengiama riba.
Kad ribos tarp taikos ir karo gali būti peržengtos demonstruoja ne šiaip įtampa, bet ir tai, kad Rusija permetinėja pajėgas į Baltarusiją. Oficialiai tai daroma „pratyboms“, tačiau įspėjama, kad šį kartą scenarijus, regis, visiškai kitoks.
Ir dėl to, iš kur permetamos rusų pajėgos – iš tolimiausių rytinių šalies kampelių, nuo sienos su Kinija, ir kokios pajėgos – priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-400.
O naujausiu nerimo signalu tapo balistinių raketų kompleksų „Iskander-M“ pasirodymas Baltarusijoje – šių branduolinį ginklą galinčių gabenti trumpojo nuotolio raketų dislokavimas Baltarusijoje yra precendento neturintis atvejis, kuris reiškia reikšmingą eskalaciją.
Gavo tai, ko siekė daug metų
Tai, kad Rusija gali dislokuoti tokias raketas Baltarusijoje yra ne vienerius metus trunkanti vieša muilo opera: vieši Rusijos ir Baltarusijos vadovų pasvarstymai, kad gal reikėtų tai padaryti prasidėjo dar 2008 metais, pasibaigus karui Sakartvele, prieš kurį Rusija primą kartą panaudojo „Iskander“. Tada A. Lukašenka pripažino, kad „Iskanderų“ Baltarusija norėtų, bet tam neturi pinigų.
2017-siais, dar prieš prasidedant „Zapad“ pratyboms, vėl pasirodė svarstymų, kad Baltarusija siekia įsigyti „Iskander“ arba pageidauja jų dislokavimo, bet tada Rusija tokią informaciją neigė.
Pernai lapkritį apie padėtį pasienyje kalbėjęs A. Lukašenka rėžė: Baltarusijai reikia raketų kompleksų „Iskander“. Iš pradžių Rusija nereagavo, bet dabar, regis, įvykdė seniai ruoštą planą: Osipovičiuose, Baltarusijos centrinėje dalyje, kur įrengtas vienas didžiausių artilerijos poligonų, penktadienį pastebėti būtent Rusijai priklausančios „Iskander-M“ paleidimo sistemos sunkvežimis.
Nėra aišku, ar jame yra tikros raketos, o jei yra – kokį užtaisą gabena. „Iskander-M“ raketos gali šaudyti 500 km nuotoliu ir gabenti tiek konvencinę 800 kg kovinę galvutę, tiek branduolinę, 80 kilotonų galios galvutę. Palyginimui, 1945-siais virš Hirošimos susprogdintos atominės bombos galia prilygo 16 kilotonų.
Strategiškai pasirinkta dislokacijos vieta Osipovičiuose taip pat reiškia, kad iš ten „Iskander“ gali šaudyti visomis svarbiausiomis kryptimis – dengia visą Lietuvą, gali pasiekti Kijevą, JAV pajėgas Lenkijoje arba Suvalkų koridorių – strategiškai svarbų ir siaurą ruožą tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Žinoma, šios raketos priklauso ir priklausys ne nuo A. Lukašenkos pageidavimų, bet Rusijos pajėgoms, kurios vienintelės operuoja tokia „Iskander-M“ versija.
Be to, tokių sistemų dislokavimas Baltarusijoje – daugiau psichologinio spaudimo priemonė, nei realiai vakarų kryptimi ką nors keičiantis karinis pajėgumas, turint omeny, kad Rusija šias sistemas turi Kaliningrado srityje. Tačiau net kaip ir spaudimo priemonė „Iskander“ neabejotinai gali iššaukti NATO atsaką, mat tai pirmas toks atvejis, kai Rusija imasi šių veiksmų.
Atsakas į „Įskanderus“ – JAV „Tomahawk“
Pirmieji ženklai, kad JAV neketina ramiai stebėti Rusijos vykdomos militarizacijos prie Ukrainos sienų, o dabar ir Baltarusijoje buvo politiniai. Vašingtonas jau išsakė nerimą, kad rusų karių atvykimas į Baltarusiją gali būti tik pradžia, nes čia gali pasirodyti ir rusų branduoliniai ginklai.
Apie branduolinio ginklo dislokavimą buvo užsiminęs ir pats A. Lukašenka – sulaukęs „Iskanderų“ dabar jis gali tikėtis kito logiško žingsnio, juo labiau, kad Rusija yra pažadėjusi „atsakyti“ Vakarams „techninėmis ir karinėmis priemonėmis“, jei Vakarai nesutiks su Rusijos iškeltais reikalavimais.
„Iskander-M“ ir branduoliniai ginklai kaip tik ir gali būti tokia techninė priemonė atsakant į tariamas JAV grėsmes, kurios esą kelia pavojų Rusijai.
Apie tokias grėsmes, kaip apie krizės priežastį yra užsiminę Rusijos diplomatai ir pats Vladimiras Putinas, kalbėjęs tiek apie neegzistuojančias amerikiečių raketas-smogiamuosius pajėgumus Ukrianoje, kurie esą gali suduoti smūgį Maskvai per 5 minutes nuo paleidimo, tiek apie „Tomahawk“ raketas, neva paleidžiamas iš sausumos – Lenkijoje, Rezdikove ir Rumunijoje įkurtos NATO priešraketinės gynybos bazių. Jose sumontuoja raketų paleidimo sistema Mk 41 gali leisti tiek priešraketines raketas, tiek – JAV nuomone tik teoriškai, o Rusijos – praktiškai – „Tomahawk“.
Tačiau JAV jau atskleidė, kad Rusijai reikėtų suirūpinti ne dėl kol kas neegzistuojančių
amerikiečių pajėgumų regione, o dėl esamų – labai realių, nesyk išbandytų ir tokių pat pavojingų. Būtent tokiu žinutės pasiuntimu Kremliui vadinamas JAV sprendimas paviešinti JAV povandeninio laivo „USS Georgia“ buvimo vietą.
Šiuo metu šis „Ohio“ klasės raketnešis yra Viduržemio jūroje, netoli Kipro. Įprastai „Ohio“ klasės povandeniniai laivai, kurių JAV laivynas turi keliolika, gabena tarpžemynines balistines raketas „Trident-II“ su branduoliniais užtaisais ir yra strateginio arsenalo svarbiausia dalis – būtent todėl jų buvimo vieta viešinama labai retai.
Tokios išskirtinės sąlygos, kai viešinama „Ohio“ klasės povandeninio laivo buvimo vieta paprastai siejamos su ypatingos svarbos krize, mat kai kurie „Ohio“ klasės laivai parinkti gabenti ne tarpžemynines „Trident“, o sparnuotąsias „Tomahawk“.
Vienas „USS Georgia“ gali gabenti iki 154 tokių sparnuotųjų raketų, kurių šūvio nuotolis siekia apie pusantro tūkst. km. To užtenka, kad iš Viduržemio jūros, kur pernai ilgesniam laikui buvo palikta JAV lėktuvnešio „USS Harry Truman“ smogiamoji grupė, būtų suduotas triuškinantis smūgis Rusijos objektams Kryme. Tai, žinoma, tėra tik teorinis scenarijus, skirtas atgrasymui, kaip ir, tikėtina, „Iskander“ dislokavimas Baltarusijoje.
Kita vertus, Rusija šiuo metu netoli Ukrainos sienų yra sutelkusi šimtus „Iskander“ raketų iš beveik visų tokias sistemas turinčių brigadų, net iš Tolimųjų Rytų. Tad jei tokiomis raketomis būtų suduotas smūgis Ukrainai – tai viena situacija, bet jei Baltarusijoje dislokuotų „Iskander“ šūvio tikslas – ne Ukrainos, o NATO teritorijoje, JAV pademonstravo, kad turi kuo atsakyti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.
