„Sankcijų prieš valstybės arba Rusijos vadovą įvedimas – tai bet kokias ribas peržengianti priemonė, kurią reikėtų lyginti su santykių nutraukimu. Ką ruošiasi daryti Rusija? Rusija visada yra pasirengusi daryti ir darys tik tai, kas kuo labiau atitinka mūsų šalies interesus“, – paaiškino D. Peskovas.
Komentuodamas JAV Senato parengtą įstatymo projektą dėl sankcijų V. Putinui, jo aplinkai, dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir Rusijos bankams, kurios būtų paskelbtos įsiveržimo į Ukrainą atveju, D. Peskovas nurodė, kad kol kas pademonstruoti kokios nors reakcijos Rusija neketina.
Pasak D. Peskovo, Kremlius tikisi „bent šiokios tokios sveiko proto pergalės“, taip pat puoselėja viltį, kad „tai tebuvo skambūs pareiškimai – vien tuščias žvangesys, <...> kuriais siekiama padaryti šaliai kokį nors poveikį“.
Tai, kad sankcijos prieš „Nord Stream 2“ mėginamos sieti su Europos saugumo klausimais, D. Peskovas pavadino absurdu.
„Tai tik eilinį kartą parodo mūsų teisumą, kai kalbame: a) apie savo susirūpinimą ir b) apie tai, kad toliau judėti nėra kur, todėl pats metas atsižvelgti į tą susirūpinimą“, – pasakė D. Peskovas.
Šią savaitę JAV ir jų sąjungininkės NATO surengė derybas su Rusija siekdamos mažinti įtampą dėl Ukrainos. Prie šios savo kaimynės sienų Rusija yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių.
Po dviejų derybų raundų – pirmadienio susitikimo Ženevoje ir trečiadienio pokalbio Briuselyje – jokių proveržio ženklų nematyti.
D. Peskovas ketvirtadienį sakė, kad Kremlius „itin neigiamai“ vertina JAV sankcijų projektą, ypač dar vykstant „nesėkmingoms“ deryboms.
Pasak jo, diskusija apie sankcijas nepadeda sudaryti „konstruktyvios atmosferos“.
Trečias derybų raundas ketvirtadienį surengtas Vienoje – vyksta didžiausios pasaulyje saugumo grupės, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), susitikimas. Didelio proveržio šiose derybose taip pat nesitikima.
Pasak D. Peskovo, Rusijai „netrūksta politinės valios“ tęsti susitikimus, bet jai reikia matyti konkrečius rezultatus.
Kremliaus atstovas pridūrė, jog Maskva tikisi artimiausiomis dienomis sulaukti „konkrečių“ rašytinių atsakymų į savo saugumo reikalavimus.
Derybos, kuriose ant kortos pastatyta labai daug, vyksta baiminantis Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą. Maskva pareikalavo iš Vašingtono ir jo sąjungininkių NATO didelių nuolaidų, o Vakarai savo ruožtu grasina Ukrainos užpuolimo atveju paskelbti skaudžių sankcijų.
Tuo metu vyriausiasis šalies derybininkas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nemato priežasties artimiausiomis dienomis surengti dar vieną saugumo derybų su Vakarais raundą, nes per iki šiol vykusius pokalbius pažangos nepasiekta.
„Nematau priežasties artimiausiomis dienomis vėl sėsti prie derybų stato ir pradėti tokias pat diskusijas“, – interviu kanalui RTVI teigė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Rusijos viceministras įspėjo dėl „konfliktų“
Trečiadienį per derybas Briuselyje Aljanso atstovams gynybos viceministras, generolas pulkininkas Aleksandras Fominas pareiškė: tai, kad NATO ignoruoja Rusijos poziciją, sudaro puikias sąlygas naujiems konfliktams ir incidentams, kenkia ir taip pastaruoju metu degraduojančiai Europos saugumo architektūrai. Apie tai pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovai spaudai.
A. Fominas pažymėjo, kad „Rusijos ir NATO santykiai šiuo metu yra kritiškai menki“.
„Ir tai vyksta pasaulinio nestabilumo, teroristinių grėsmių, dar vienų ginklavimosi varžybų ir visiškos Europos saugumo architektūros degradacijos fone“, – kalbėjo Rusijos gynybos viceministras.
„Rusija ne kartą siūlė Aljansui imtis priemonių, kaip gerinti situaciją. Tik Aljansas Rusijos iniciatyvas ir poziciją ignoruoja, o tai sudaro puikias sąlygas naujiems konfliktams ir incidentams, ardo saugumo pagrindus“, – Rusijos gynybos ministerija cituoja šalies gynybos viceministrą.
A. Fominas įvardijo tris esmines problemas, kurioms spręsti būtina sutelkti visas įmanomas pastangas:
garantijos, kad NATO nevykdys plėtros į Rytus Ukrainos ir kitų šalių sąskaita;
įsipareigojimai nedislokuoti Europoje naujų amerikietiškų vidutinio ir mažo nuotolio raketų;
karinės veiklos Europoje apribojimas, vadinamųjų „priešakinių pajėgų batalionų bazių“ plėtros stabdymas.
JAV senatoriai rengia sankcijas
JAV senatoriai iš prezidento Joe Bideno Demokratų partijos trečiadienį pagrasino didelėmis pasekmėmis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui ir rusų bankams, taip pat 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kijevui.
Įstatymo projektas pristatytas Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms NATO surengus derybas su Rusija ir įspėjant dėl didelės kainos, jei dešimtys tūkstančių prie Ukrainos sienos sutelktų rusų karių būtų pasiųsti į kaimyninę šalį.
„Drauge siunčiame aiškią žinią: Putinui nereikia sužlugdyti visos savo ekonomikos ir nereikia aukoti savo žmonių gyvybių bergždžiam bandymui perbraižyti Europos žemėlapį“, – sakė Senato Užsienio ryšių komiteto pirmininkas Bobas Menendezas.
Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras sakė, kad įstatymo projektas „veikia kaip galinga atgrasymo priemonė“, nes juo numatoma nedelsiant skelbti „paralyžiuojančias sankcijas“, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą.
„Ukrainos suverenumo gynimo aktu“ būtų suteiktas mandatas JAV sankcijoms V. Putino ir visos virtinės Rusijos pareigūnų, taip pat mažiausiai trijų svarbių finansinių institucijų atžvilgiu.
Taip pat numatomos sankcijos tokioms tarnyboms kaip tarptautinis mokėjimų tinklas SWIFT, jei jos dirbtų su sankcijų sąrašuose esančiais rusais.
Įstatymo projekte taip pat numatyta 500 mln. dolerių vertės papildoma karinė pagalba Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją. Tai dvigubai daugiau už tai, ką J. Bideno administracija skyrė per praėjusius metus.
JAV įstatymų leidėjai iš abiejų pagrindinių partijų laikosi griežtos linijos dėl V. Putino, neigiančio, kad Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą, bet pateikusio didelių saugumo reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad NATO nepriimtų Ukrainos, kur rytiniame regione nuo 2014-ųjų vyksta konfliktas su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais.
Tačiau demokratų inicijuotas įstatymo projektas pateiktas Kongrese vykstant ginčui – senatoriaus Tedo Cruzo vadovaujami respublikonai ragina balsuoti dėl sankcijų kompanijoms, dalyvaujančioms dujotiekio „Nord Stream 2“ projekte. Šiam iš Rusijos į Vokietiją nutiestam dujotiekiui seniai priešinasi Ukraina, bijanti prarasti galimybę daryti įtaką kontroliuodama dujų tranzitą į Europą per savo teritoriją.
Demokratai sutiko su balsavimu, susitarę, kad T. Cruzas po kelių mėnesių stabdymo nebetrukdys J. Bideno ambasadorių paskyrimui, bet prezidento administracija labai spaudžia nepriimti šio įstatymo ir sako, kad juo būtų sukeltas pavojus susitarimui su Vokietija sustabdyti dujotiekį, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą.
T. Cruzo įstatymo projektas pakenktų „mūsų pastangoms atgrasyti Rusiją“ ir atimtų „Jungtinių Valstijų ir mūsų sąjungininkių bei partnerių šiuo metu turimą svertą vien dėl politinių taškų namuose“, sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne.
Pasak jos, administracija remia B. Menendezo įstatymo projektą, nes juo numatoma „didelė kaina Rusijos ekonomikai“.
