Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jo nuomone, Suomijos sprendimas yra pagrįstas labai objektyvia informacija ir duomenimis.
„Kad gali būti tokio pobūdžio iššūkių“, – aiškino Lietuvos vadovas.
Suomija turi ilgiausią sieną su Rusija iš NATO šalių – daugiau kaip 1300 kilometrų. Suomių motyvas – Rusija pradėjo stumti į Suomiją nelegalius migrantus.
Suomijos premjeras sako, kad norima krizę gesinti pačioje pradžioje – per pusantro mėnesio fiksuota tik 280 migrantų. Lietuvoje panašiai eidavo per dieną.
Bet suomių Vyriausybė sako, kad negalima leisti eskalacijos, o grėsmė yra rimta.
„Juos Rusijos pusė praleidžia per pasienio kontrolės punktus, nors to neturėtų daryti, ir tada jie prašo prieglobsčio“, – pasakojo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Prieglobsčio prašymams Suomija dabar paliko du atvirus pasienio kontrolės punktus. Toliau į šiaurę ir sunkiau pasiekiamus.
Suomijos spaudos žiniomis, svarstoma prieglobsčio prašymams palikti vieną vietą – Helsinkio oro uostą.
Latvijos pasieniečių vadas sako, kad suomiams įvedus ribojimus rusų stumiami migrantai gali būti nukreipiami į kaimynines šalis.
„Taip gali būti, žinoma. Jeigu Suomija uždarys sienos kirtimo punktus, šį poveikį gali pajusti Estija, Latvija, arba Norvegija“, – sakė Latvijos pasieniečių vadas Guntis Pujats.
Jis sako, kad rusai su baltarusiais stebi pokyčius ir sprendžia, kur stumti migrantus.
„Migrantai atvyksta į Rusiją, tada į Baltarusiją. Ir Baltarusijos pareigūnai nusprendžia į kurią šalį taikytis. Paskutinius mėnesius pagrindinis hibridinės atakos taikinys yra Latvija. Prieš tai, kaip žinote, buvo Lietuva ir Lenkija“, – teigė Latvijos pasieniečių vadas G. Pujats.
Lietuva jau uždarė 2 iš 6 pasienio postų su Baltarusija, uždaryta viena geležinkelio linija.
Prezidentas G. Nausėda sako, kad svarstoma uždaryti dar.
„Mes svarstome šį klausimą. Klausimas yra aktualus, gyvename šalia nedraugiškų valstybių, prie abiejų nedraugiškų valstybių sienos“, – tikino prezidentas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) ministrai leidžia suprasti, kad šiuo metu nematoma pagrindo uždaryti dar pasienio postų.
„Nemanau, kad yra teisinga turėti tokį politinį jungtuką išjunginėti punktams. Ar tai visuomenės spaudimas, ar nuotaika. Tai turi būti labai paaiškinta“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Dabar, pagal pasieniečių, kariuomenės, žvalgybos duomenis, vertinamas rizikų pasienyje lygis, pabrėžė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Jeigu bus pasiekti tie indikatoriai, kai situacija keisis ženkliai, tai turėtų įsijungti ir tie mechanizmai, kurie yra susiję su pasienio kontrolės punktų darbo reglamentavimu ar uždarymu“, – sakė ji.
Dar vienas motyvas sienų ribojimams – kontrabanda. Dabar gabenama dažniau, bet po mažiau.
Tačiau, anot užsienio reikalų ministro G. Landsbergio, Lietuva ir negalėtų pati viena nuspręsti uždaryti savo pasienio postų. Pagal Šengeno sutartį, Lietuva yra įsipareigojusi palikti išorinę bendrijos sieną atvirą prekybai.
„Ta prekyba gali vykti, ji galės vykti teisės ribose. Ir nesankcionuotų prekių prekyba į Rytus per Lietuvą vyksta“, – teigė jis.
Bet net ir pagal europines sutartis sprendimų galima rasti. Pavyzdžiui, pasienio postus uždaryti ne visiškai, bet apriboti, iš dabar pagrindinių postų srautus nukreipti į mažesnius.
„Mes tikrai toliau svarstysime, kiek ekonomiškai racionalu sumažinti sienos praleidimo punktų skaičių“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Vladimiro Putino karą remiančiam ir sankcijų prispaustam Aliaksandrui Lukašenkai bet koks prekybos srautų mažėjimas yra skausmingas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
